Niam Niam: Duona. Ohoho…

Tikrąja to žodžio prasme – ohoho… Iškepė vakare, didžiulis kepalas, pusės jau nėra, Margiris paslėpė, kad visko nesuvalgytume:)

Niam Niam: neeilinis obuolių pyragas

Skambutis iš Riešės privertė kosminiu greičiu griūti prie blogo, metus visus vaikų auginimo klausimus (laimei, vaikai miegojo:)), ir rašyti nuostabiausio mano valgyto obuolių pyrago receptą. Ačiū tau Oliveri, kad gimei:)

Pyragas gana paprastas ir tikrai labai skanus. Manau, kad visas stebuklas citrinų žievelėse ir imbiere, kurio mes dedam n kartų daugiau nei parašyta recepte (vieną katą tiesiog apsižioplinom ir ne tiek įdėjom, bet gavosi tikrai liuksiškai). Taigi savo nerealiais kulinariniais sugebėjimais patobulinom Oliverio receptą:)

Niam Niam: dieviško skonio sugrįžimo makaronai iš šeimos knygos

Kol dar burnoj fantastiškas skonis, skubu grįžti į blogą:) Ilgai laukiau rimto postūmio ir nepraėjo nė pusė metų ir priežastis parašyti atsirado:)

Makaronai vienareikšmiškai nuostabūs. O dar nuostabiau tai, kad patiekalą sukompiliavom patys, tiesa, ne be Oliverio pagalbos, bet taip lengvai pasididžiuot jau galim:) Margiris pareiškė neatsimenąs, kada tokio dieviško skonio makaronus valgė:) Tai bus pirmas receptas mūsų šeimos receptų knygoje (duok die ne vienintelis, nes visi kiti tai buvo Oliverio:)))) Taigi trumpai drūtai.

Iš pirmų lūpų: ir toliau princai ieškos princesių, nuo jų dėmesio alpstančių…

Chi chi:) Vat ir atsirado tema, kuri privertė susikaupti ir parašyt kokį mažytį rašinėlį:) Mūza buvo apleidus (ne po bėdos salotų:)), bet tikėkimės, kad po truputį ji sugrįš. Juolab, kad Lietuvoj vyksta keisti dalykai. Iš tikrųjų tai visai nebekeisti. Būtų keista sulaukti kažko kito…

Kalbu apie Kovo 11-osios nacionalistų eiseną, kurie pražygiavo sau pasišvilpaudami, plojant Vilniaus valdžiai, žurnalistams ir įvairiems komentatoriams. Ir kam gi rūpi, kad eisenos prasme buvo lygiai tokia pati, kaip ir prieš metus – parodyti, kad “Lietuva lietuviams”, o nelietuviams – špyga taukuota arba “į snukį”. Šįkart skinai tiesiog buvo gudresni. Praėjo tylėdami. Tuo visus ir papirko. Nuostabu, kiek nedaug reikia, kad aplinka spjautų į žmogaus teises ir toleranciją kitokiems (negu “normalūs žmonės”:)) Ir pasmerkim tuos puskvaišius, kurie iš kailio nėrėsi, kad taikius jaunuolius išprovokuotų, mojuodami gėjų vėliavą. Siaubas, kokie antisisteminiai!:)

Tai čia viena tema:) Yra ir naujesnių. Konkrečiai didžiulė Lietuvą užgriuvusi problema, žinoma “karalius ir karalius” kodiniu pavadinimu.

Niam Niam: bėdos salotos

Vakar artėjant vakarienei kažkaip jau buvo įsimetęs lengvas nevilties jausmas, kad nebeturim, ką padoriai pavalgyt…:) Buvo nuodugniai apžiūrėtas šaldytuvas ir duota šiek tiek laiko apmąstymams:)) Rezultatas pranoko lūkesčius ir nusipelnė plunksnos:) Labai džiaugėmės, kad kopūstų-tuno salotų liko ir pusryčiams:)

Niam Niam: Tikka Masalikė

Bruseliui panorėjus griūdama skubu rašyt tikkos masalos receptuką, kol dar vakaras neatėjo ir pardės neužsidarė:) Briuselis – tai ne ne Lietuva, čia parduotuvės savaitgaliais ilsisi, o ne žmonės tarnauja. Taigi skubu. Šiaip ir man gera proga, papildyt kulinarinį skyrelį.

Tėčio Times. 4-oji diena: apie esmę

Jau praėjo keturios dienos, o aš dar nei vieną kartą neparašiau apie esmę. Apie Špoką. Štai ir iškilo klausimas, kaip man pristatyti sūnų, kuriam jau greitai septyni mėnesiai?

Jis apvalutis, be plaukučių, tvirto kūno sudėjimo su gražiausiomis mėlynomis akutėmis. Ko gero šis aprašymas atitiktų dar ne vieną kūdikėlį, bet privalau atkreipti dėmesį: kas ką besakytų , mūsų vaikas – pats pačiausias…

Toliau būtinai skaitykite čia.

Tėčio Times: pirmosios trys dienos

3-ioji diena: Gatvės poezija

Dar viena diena, ir aš jaučiuosi kaip itin įgudęs tėvystės “atostogų” vilkas. Šiandien pamaniau pasidalinti gatvės poezija, atspindinčia žmonių nuostabą matant vyruką, ridenantį ryškiai mėlyną vežimėlį su mažu Špokučiu ant denio.

Mūsų gatvės mėsinėje
MĖSININKAS: Labas rytas, ponia! Oj, atleiskit pamačiau vežimėlį ir nutariau, kad čia moteriškė, žinot, juk taip dažniau pasitaiko.
T: Matot, pasitaiko ir kitaip.

Toliau skaityti čia.

Tėčio Times: neskaityti draudžiama kategoriškai

Mano svajonė išsipildė!:))) Nedidelė aš svajotoja, tokia, sakyčiau, labiau praktiška, bet tikrai žiauriai džiaugiuosi tuo, kad atsirado tėtis, besidžiaugiantis tėvystės atostogomis ir besidalijantis savo patirtimi bloge. Rundis rašo čia (tikriausiai kiekvieną dieną:)), o aš šia neeiline proga atidarau naują rubrikėlę “Tėčio Times” ir jūsų nepaliksiu nežinioje:)) Skaitykit, tikrai skaitykit. Kas neskaitys, tas ne vyras:)))

Lietuva Afrikoj

 

Gavau iš draugės šiek tiek spamo apie Lietuvos ir Afrikos panašumus. Kai kur pasijuokiau kai kur ne, ir būčiau jau visai tai pamiršus, jei ne Margirio iš Berno parvežta nuotrauka:) Tada vėl pasijuokėm, kad panašumai institucionalizuoti:)

Lietuvos ambasada Berne

Chebryte, baikit tų panų ieškot:)

Kažkaip, švelniai tariant, nesmagu… Visai neplanavau prisidėt prie aistros nuogumui tenkinimo:) Bet prisidėjau. Užtikrintai:) Mano įrašas apie ryžius ir pirmus įspūdžius iš Milano yra pasiekęs “kolosalaus” populiarumo aukštumas ir aš jau beveik galvoju, kad reik keist to įrašo pavadinimą, kol mano blogo neuždarė už pornografinį turinį… O tokio turinio ieškančių yra daug daug daug….:) Sakyčiau, socialinis eksperimentas yra daugiau nei pavykęs:)

Vieneri:)

Mums viskas gerai:) Is pradžių neturėjom laiko, nes slidinėjom; paskui mieliau bendravom su Austėja, Gabrieliumi, Augustu, Vilhelmu, Morta ir Gertrūda; tada užėjo tingėjimo rašyti blogą periodas (panašiai kaip tada, ka grįžti po atostogų į darbą: įkvėpimo daug, bet valios nė kvapo:); o tada Upelės dantukai, kurių vienas vis dar neišdygo ir kankina vargšiukę mūsų brangiausią vaikelę…

Bet – šiandien dideliausia šventė!!! Vieneri:)

Šaudau po Frankoną

Esu labai susikaupusi ties daktariniu darbu. Labiausiai gaila, kad ne savo, bet , kaip sakoma, niekada ne vėlu…:)) Todėl trumpa minutės pertraukėlė skiriama prancūzų žodžiams, kad nieku gyvu neatsiliktume nuo grafiko. Kadangi pertraukėlė trumpa, o aplinkinių darbelių daug, reikia lengvesnių žodelyčių, tai gal tiesiog pašaudysiu po Frankoną:)

Trumpai apie (ne)galėjimą būti ir mama, ir vadove

Taip jau susiklostė aplinkybės, kad šiandien galiu tik labai trumpai pamąstyt. Norėjau plačiau parašyt apie batalijas dėl Rachidos Dati, bet nėr kaip… Trumpai šnekant, kaip ir prognozavau – smerkia, kad į darbą išėjo per anksti. Būtų taip pat smerkę, jei būtų pasilikus su vaiku ir atsiribojus nuo darbo motinystės atostogų metu…

Barbora, Barborytė, Barbytė, Barbė

Susipažinkit – mūsų Barbora. Sutrumpintai – Barbė.

Barbė

 

Riri, Fifi, Loulou:)

Chi chi chi… šiandien vėl buvome sendaikčių turguje:) Gi šeštadienis:) Iš tikrųjų, tai ėjom pirkti pirsštinių slidinėjimui. Visus tris mėnesius iki šiol turguje būdavo vyrukas su didžiule slidinėjimo inventoriaus pasiūla. Tai tikėjomės nusipirkt kokias pirštinaites, nes normaliose parduotuvėse jos kainuoja tiek, kad gaila pinigų:) Kadangi pirštinių tikrai reikia, nebuvo nei vyruko, nei slidinėjimo inventoriaus:) Bet kaip visada, buvo daug viso kito. Neatsispyrėm pagundai….

Apie bulgarus, rumunus ir slidinėjimo kelnes

 Siaubas… Jis mane ištiko vakar naktį ir šiandien ryte pakartotinai. Vakar naktį – kai nubudau kažkada, kai jau aišku buvo, kad yra labai labai vėlu, ir supratau, kad nuplaukė dienos 10 prancūziškų žodžių… Išsivaliau dantis ir šiaip ne taip užmigau.. Šiandien ryte siaubas pasikartojo. Šiek tiek lengvesne forma ir šį kartą jau sumišęs su šiokiu tokiu nusivylimu savimi ir suvokimu, kad laikytis naujametinių pažadų nėra taip paprasta, kaip jau buvo bepradedą atrodyti.

Situacija sušvelninau atsiminimais apie vakarykščius prancūzų kalbos kursus!:))) Taip, vakar pirmą kartą nuėjau į kursus. Lygis šiek tiek žemesnis, nei tas, kurį baigiau Lietuvoje, bet pagalvojau, kad taip man suteikiama proga galų gale užpildyti egzistuojančias spragas sprageles. Ir nors vakar mokėmės tai, ką aš jau senų senovėje žinau, vis tiek išgirdau dalykų, kurių per savo 5 (maždaug) mokslų metus dar nebuvau girdėjusi:) Dėl to ir galima užskaityt vietoj tų 10 vakar dienos žodžių:))) Papasakojau viską ir Margiriui, taigi ir jis nuo mokslų plano neatsilieka:)

Kašė buvo vakar, o šiandien gimė Zohra:)

Šiandien visa prancūzakalbė žiniasklaida skalambija apie tai, kad Prancūzijos teisingumo ministrė Rachida Dati vos pagimdžiusi (po penkių dienų) jau dalyvavo Ministrų Tarybos posėdyje. Į posėdį ji atvyko tiesiai iš gimdymo namų:) Nežinau, ar žavėtis, ar užjaust:) Iš tikrųjų tai užjaučiu, nes ji praranda tikrai gražias ir nepakartojamas akimirkas su savo lėlyte. Žaviuosi, nes moteris tikrai valinga. Gaila, nes, man atrodo, kad ji užburtame rate: yra smerkiama kaip ne kokia mama, kad iškart metėsi į darbus, būtų smerkiama kaip ne kokia pareigūnė, jei nebūtų to padarius… Tokia moteriška amžina dilema. Beje, neprasta intrigėlė yra ta, kad niekas nežino, kas kūdikio tėvas:) Šešėlis krenta ant buvusio Ispanijos ministro pirmininko Jose Maria Aznaro, bet yra ir kitų kandidatų:) Tik nieks nesuseka.. Nieks žvakės reikiamu momentu nepalaikė…:)

Niam Niam: arklienos troškinys a la Oli:)

Gamino Margiris, man belieka vaizdingai aprašyti:) Darė tuo metu, kai aš buvau pardžių karalienė, tai duodu vaizduotei laisvę:)

Šis patiekalas – tai sintezė dviejų dalykų. To, kad visas Carrefoure’as užverstas arkliena ir jos buvo labai įdomu paragaut (kad ir kaip būtų gaila arkliuką valgyt…). Antra, kažkada anksčiau esam darę mėgstamiausią Oliverio žmonos jautienos troškinį. Pasiskaitėm internete apie arklieną, buvo pasiūlyta su ja elgtis panašiai kaip ir su jautiena. Taigi buvo nuspręsta gaminti jautienos troškinį á la Oli, tik be jautienos:) Už tai su arkliena (skamba žiaurokai, bet buvo skanu:) Tris dienas iš eilės:)

Šiandien kašė:)

Šiandien važiuojam į Vilerbaną (Villeurbanne) . Nežinot, kas čia tokio?:) Baikit bajerius! Gi Lietuvos Ryto kova už būvį (O čia galit prancūziškai apie tą patį paskaityt:) Vakar vakare Margiris išsitraukė Lietuvos vėliavą, pakabino, kad per naktį išsilygintų:) Vienu žodžiu – didelė diena. Tikimės padaryti kokį neblogą reportažėlį blogui:)

Vėliava paruošta

Upei tai bus antros krepšinio rungtynės. Pirmą kartą buvo maždaug penkių mėnesių Siemens Arenoje. Jos brangūs tėveliai jau buvo išsigandę, kad vaikui sprogs ausų būgneliai. Bet jai toli gražu taip neatrodė. Žiopsojo net išsižiojus:) Šiandien ji jau didelė. Galės kamuolį „iš auto” padavinėt:) Ta proga 10 šios dienos žodžių apie krepšinį: