Iš pirmų lūpų: kaip lituanistė Užlytė eina į Seimą ne vyro ieškoti

Negaliu patikėti savo akimis:) Straipsnis tik vienas, o nerealių žurnalistės klausimų tiek daug… Visi jie užduoti būsimai Seimo narei pačioje interviu pradžioje (aš jau nekalbu apie pavadinimą!:))

• Esate netekėjusi. Jaunai brunetei vyrų dėmesio Seime tikrai netrūks. Galbūt galima tikėtis seimūnų meilės romano?

Iš pirmų lūpų: Mantas Adomėnas apie šeimą ir istorijos šalikelę

Niekam nepaslaptis, kad lygios galimybės – man šventa tema. Tik vat vis nesugalvodavau, kaip čia prasmingiau ir įdomiau šiuo klausimu pakalbėti. Nusprendžiau kalbėti citatomis. Ir lengviau, ir tikriau. Nesiruošiu be proto kritikuoti, ar propaguoti. Noriu tiesiog jums parodyti tai, kas man kelia rūpestį, ar bent jau atrodo keista. Kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų, rimtesni komentarai reikalauja mokslinio laipsnio, nes lygios galimybės – super sudėtingas, nevienareikšmis ir daugialypis dalykas. Visos tiesos nežinau, teisingų kelių ne vienas, taip pat kaip ir klystkelių. Galiu tik prisidėt prie diskusijos. Porinkiminis metas – puikus laikas tam, nes naujoji valdžia suks arba vienu arba kitu keliu.

Neskanus kiškučių karnavalas

Kiškučiai reklamuoja “Tavo vaiką”. Tai vat ir nežinau, ar čia juokinga ar graudu:) Kažkaip labai man užkliuvo šitas derinukas. Gal ir be reikalo, bet pastebėt kartais visai ne pro šalį:)

Kiškučiai ir vaikučiai

Alpės grietinėlėje ir filmai

Tikrai ne kitaip…:) Atrodo, gali šaukštais kabint tą minkštą lengvą debesų baltumą:) Švelniai tariant įspūdinga… Man tikriausiai dėl to, kad pirmą kartą mačiau kažką panašaus. Bet tikiu, kad žmogiška akis negali atbukti tiek, kad toks vaizdas neužburtų ir n-tąjį kartą apžiūrimas… Spręskit patys.

Niam Niam:)

“Niam Niam”: indiška moliūgų sriuba

Moliūgai – tai dar vienas produktas, su kuriuo lietuviai nežino, ką daryt. Ir aš nežinojau, kol nepradėjau virti Upei daržovienės su moliūgais ir kol Oliverio dėka (jis kaip mūsų šeimos draugas, ne kitaip:)) nepabandėm šitos moliūgų sriubelės (laksos). Šiandien gavau graudų prašymą pasakyt šitą receptą, tai ir sakau:)) Šiaip jau produktai nėra iš tų pačių paprastųjų. Kai sriubą darėm, teko ne vieną Vilniaus parduotuvę apibėgt, kad rastume, pavyzdžiui, cintrinžolės stiebelių:)) Radom, idėjom, bet tikiu, kad kai kurių produktų galima ramiai atsisakyt ir esminis skirtumas neatsiras:) Bent jau ne visai išlavintam lietuviškam-indiškam skoniui.. Vis dėl to, jei kas nuspręsit eiti iki galo – tai citrinžolė Mindaugo Maximoj:)

Mūsų ir jų šveicariška kasdienybė

Kai kurie brangūs skaitytojai prašė daugiau konkretumo:) Mielai atsižvelgiu ir informuoju: dabar 10 val. 21 min:) Margiris moksluose jau seniai, Upė ką tik užmigo balkone, aš pakeliui link indų plovimo prisedau klavišais pabarškinti:) Vis bijau, kad kas kokiai vaikų teisių tarnybai nepriskųstų:) Nes čia vaikų niekas neguldo balkonuose!:) Jaučiuosi visai iškritusi iš konteksto:) Mums Lietuvoje tai atrodo savaime suprantamas dalykas, o čia nemačiau nė vieno nabagėlio išvežto į balkoną.. Išvada: arba šveicariški vaikiukai dieną nemiega, arba miega šiltučiuose išpuoselėtuose namučiuose:) Beje, apie namučius…

“Laisvi tėvai, laisvi vaikai” – aš patikėjau:)

Ko gali tikėtis iš knygos už tris litus?:) Pasirodo, visai malonaus ir naudingo pasiskaitymo. Visų iš eilės knygų apie vaikų auginimą neskaitom, bet karts nuo karto vis kokia knygelė papuola į rankas ir vienaip ar kitaip apšviečia mūsų nepatyrusį protelį:) Galvojau, kad niekam nieko neaiškinsiu apie šitą knygą. Juolab kad porą kartų pasidalinusi savo entuziazmu jos atžvilgiu, susilaukiau lengvo skepticizmo iš pašnekovų pusės. Bet kai užvakar užverčiau paskutinį knygos lapą ir paskaičiau įvairias istorijas, kurios nutiko joje pateikta “filosofija” pabandžiusiems naudotis žmonėms, pagalvojau, kad reik padaryt eilinę reklamą:) Produktas daug nekainuos, o gal kam ir kokią auksinę mintį pametės:)

“Niam Niam”: trinta sriuba iš kirvio:)

Iš tikrųjų tai visai ne iš kirvio – tai vienas iš nedaugelio daiktų, kurių mes į Šveicairiją nepasiėmėm:) Sriuba iš to, ką mes radom savo šaldytuve užsilikusio. Apsipirkimas buvo jau prieš savaitę, tai suktis tenka sumaniai:) Labai kažko iš tos sriubelės nesitikėjom, bet ji garantuotai nusipelnė vietos mano bloge:) Ypač žavu, kad šį kartą jokiom knygom naudotis nereikėjo, fantazija įsijungė kuo puikiausiai:) Ji mus šiandien ir pamaitino:)

Ech, graži ta Šveicarija!:)

Būdama sveiko proto ir laisva valia galiu atsakingai tai pareikšti:) Žmonės apie tai šneka, bet kur kas maloniau pačiam pamatyt:) O toli važiuot, kad pamatytum kaip ir nereikia… Tiesa, mes vakar nuvažiavom daugiau nei 70 km į gana žinomą vietą Lac de Joux ir nepasigalėjom:) Miestelis Le Pont yra prie pat nuostabaus grožio ežero, apsuptas miškais apaugusių uolų ir kalnų.

Le Pont. Lac de Joux

Ore – šveicariška ramybė ir tyla, o danguje – saulė ridinėjasi:) Dieviškai gražu. O jei dar pridedi visus pakeliui matytus vaizdus, kalnų serpantinus (įsivaizduoju, kad šie buvo labai menki, bet mums užteko ir jų:))), besiganančias karvutes su skambaliukais, lyg liniuote subraižytus laukus, vynuogynus su prisirpusiom vynuogėm, vis dar ryškiai žalias pievas ir neapsakomų spalvų rudeninius medžius, besišypsančią Upę, tai žodžio “gražu” kaip ir nebeužtenka… Taip gražu, kad net padoriai pajuokaut nesigauna:))

“Niam Niam”: makaronai su špinatais

Pastebėjau, kad rubrika “Apie mane”, kad ir kokia skurdi ji bebūtų, tapo populiariausia, tai reikia skubiai kažką rašyt:)) Kad būtų greičiau, tai tokia trumpą naują, bet seniai planuotą  “Niam Niam” temelę “atidarysiu”. Kai rašiau apie mūsų apsipirkimus visai savaitei, tai Rūtelė išreiškė pageidavimą sužinoti visą mūsų savaitės meniu:) Pagalvojau liuks idėja, bet taip per dvi savaites ir nekilo ranka jo surašyt… Todėl nueisiu paprastesniu keliu (bet neatsižadu ir meniu idėjos:))) ir vis karts nuo karto parašysiu mums labiausiai pasisekusių patiekalų receptus:) Gana dažnai gaminam, bet vis ką nors gana paprasto, tai ir tie receptėliai bus paprasti, bet nemaža jų dalis visai įdomūs (bent jau lietuviškai virtuvei neįprasti).

Grįžau po darbinių atostogų: butas II

Sugrįžau:) Išvykus nebuvau, bet turėjau šiokio tokio darbelio, kurį teko daryti vėlyvais vakarais. Taigi darbinės atostogos nuo blogo:) Kažkaip vis rūpėjo šį bei tą parašyti, bet susilaikiau ir šiaip jau dėl to džiaugiuosi – darbai atlikti, išsiųsti ir pamiršti:)) Ramus gražus vakaras, tik kad vėlyvas, tai galva jau nebe tokia šviesi..:)

Per tas kelias mano nerašymo ir jūsų neturėjimo, ką paskaityt dienas, praėjusį kartą mano anonsuotas butas nuplaukė… Negrįžtamai..

Rinkimai: laimėjo tie, kas atkakliausiai sakė “ne”

Nors mes toli, širdimi mes Lietuvoj. Dėl to atidžiai sekame rinkimų atgarsius. Vakar nuoširdžiai bandėm žiūrėt LTV rinkiminę laidą. Kadangi transliacija labai nesmagiai trūkinėjo, rimto žiūrėjimo nesigavo, bet tendencijas supratom:) 

Tiesa pasakius, labai laiminga miegot nenuėjau ir labai laiminga neatsikėliau… Konservatorių pergalė mane mažai džiugina. Aš puikiai suprantu, kad šie rinkimai apskritai kažin, ar galėjo baigtis kaip nors gerai. Žvelgiant iš šios perspektyvos, liūdėt nevertėtų, bet… bet optimizmo irgi nedaug.

Buto paieškos ypatumai: kol kas vis dar mielai gyvenčiau IKEA’oj:)

Klausimas, ar jau susiradome butą tampa vis dažnesnis, todėl nusprendžiau šiek tiek aprašyt situaciją:) Tiksliausiai mūsų padėtį apibūdinčiau taip: “Ieškojom kažko tokio; imsim ką nors”:)) Kad tik kas nors duotų:) Kol kas esame suradę vieną daugmaž padorų variantą. Kiek tikėtina, kad būtent ten ir gyvensim, ateitis parodys. Pirmam pastebėt skelbimą ir pareikšt norą butą nuomotis neužtenka: reikia dalyvauti “grožio konkurse”:) Viename jau sudalyvavom:))) Kadangi didžiajai daliai mūsų šeimos dėl grožio problemų nekyla, esam kupini vilties:)))

Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada:) Bet ne tik apie tai…

Taip taip – jūs ten pataikėt!:) Čia tik aš norėdama praplėsti blogo galimybes, skirtas jo skaitytojams (kažkaip įtariu, kad daugumą sudaro skaitytojos:))), paeksperimentavau… Ir ką galiu pasakyt - ne kas… Buvau jau visai neblogai susigyvenusi su anuo minimalistiniu puslapio dizainu, bet.. Jis labai ribotas funkciškai. Todėl nusprendžiau paieškot ko nors geresnio. Deja deja.. Panašaus minimalizmo ir skandinaviškos švaros neradau, todėl teks pasitenkint šiuo puslapėliu – baisesniu, bet teikiančiu daugiau galimybių. Taigi – norėjau kaip geriau, o gavosi kaip visada:) Čia kaip ir visur gyvenime – tenka rinktis geriausią iš blogiausių. Labai jau primena rinkimų nuotaikas:)))

Kaip grybukai po lietaus:)

Šis pusmetis, matyt, vaisingiausias per mano visą gyvenimą:) Ne man, bet draugams ir pažįstamiems:) Vien šiandien sužinojau apie du jau gimusius pupulius ir vieną besiruošiantį ateiti aplink naujus metus.

Apie sutiktus žmones I

Tema neišsemiama.. Dėl to ir nusprendžiau žymėti dalis.

Šveicarija ne eilinė centralizuota valstybė, bet “neeilinė” konfederacija (po belgiškų federacijos sugyvenimo problemų, atrodo, kad šveicarams visai puikiai sekasi gyvenant kartu, bet atskirai). Kantonai ne vienodi, todėl ir koncentruosiuos kol kas ties Ženevos kantonu (kalbėt apie kitus kol kas tikrai negaliu, reik dar man daugiau Wikipedia paskaityt:). Va jau kokių 40 min bandau surasti, kiekgi Ženevoje kokių tautybių gyvena, bet gana nesėkmingai… Gal čia mano vakarinė galvelė nekaip veikia:)

Ženeviški žmonės

Netyčia aptikau: apie lietuviškus vardus ir pavardes

Ne į temą, bet apie karą:)))

Šiaip man visada kažkaip labai įdomu, kas kokį vardą vaikui suteikė, kokių daugiausiai, kokių mažiausia ir pan.. Čia visai netyčia radau informaciją apie tai, koks vardas Lietuvoje yra populiariausias (ne tik tarp naujagimių!) ir patvirtinimą, kad Kazlauskų Lietuvoje yra daugiausia:)

Vaistai nuo nesiorientavimo erdvėje:)

Atradom geriausią būdą, kaip tiksliai sužinot, kurioje pusėje kelionės tikslas (tiesa, Margiris tai jau seniai įvaldęs šį reikalą, čia tik man daugmaž naujiena). Trumpos ar ilgesnės, visai nesvarbu. Naudojamas būdas visuomet tas pats – www.google.com/maps. Paspaudi – “gauti nuorodas”, suvedi vietą, kurioje esi (rekomenduotina suvest adresą, o ne “lifte”, ”sėdžiu prie stalo”, “prie televizoriaus” ar pan:)) kaip tašką A, o vietą, į kurią nori patekt kaip tašką B (“į rojų” sistema tikriausiai nepagautų )

Maisto tenka užsieny ieškoti

Kaip senais gerai laikais žmonės važiuodavo i Baltarusiją apsipirkti, taip mes važiuojam į Prancūziją:) O ir kur tau nevažiuosi, kai Akropolio dydžio Carrefoure’as vos už 15 km nuo mūsų namų, mažam Prancūzijos miestelyje Segny.

Va tokioj puikioj vietoj mes gyvenam: A-Geneva, B-Segny, Po mumis- Alpes:)

Kaip Upelė mane į miego šalį nuskraidina:)

Taip atsitinka beveik kiekvieną kartą, kai einu migdyti Upės.. Šiandien ką tik prisiverčiau atsikelti jau antrą kartą:) Reikia tikrai geležinės valios.. Atsikėliau susinervinus, kad ir vėl su savim kariaut reikia:) Reik su savim, nes po ilgos dienos su miegais nepakariausi..:)