Iš pirmų lūpų: apie istoriškai tradicinį maitinimo kambario nebuvimą

Na ir užvirė ta Baukutė košę su savo tais nuogais papais istorinėje Seimo salėje (nuogą parlamentarės krūtinę matė kas trečias komentatorius, alia ot melagių tauta!:)) Dabar teks iš naujo teikti Statybos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų naujai statomuose visuomeninės paskirties pastatuose įrengti žindymo ir pervystymo kambarius. O tai jau, aišku, visiškas “bezpridelas” šios gilios finansinės krizės laikais! Lietuvoj tokių nebuvo, nebus ir nereikia:)

Niam Niam: “mulės”:)

Jau, matyt, jums visai nusibodo vis tą patį valgyt: senokai neatskleidžiau kokio stebuklingo receptėlio:))) Šįkart - “mulės”. Mes jas taip vadinam pagal prancūzišką “moules”. Lietuviškai jos tiesiog midijos. Ne tos lietuviškos ežerinės kriauklelės, bet tos truputėlį pagerintos parduotuvinės:) Nors, tiesa pasakius, Lietuvoje mes nė karto nesame jų pirkę… Paprastai parsiveždavom iš Briuselio įpakuotas vakuume, o čia jau keletą kartų pirkom tiesiai nuo žuvies prekystalio, tokias gražutes mažutes šviežutes:) Lietuvoj nepirkom, nes retai būna, o jau kai būna, tai kainuoja visai ne šveicariškai:) Kokius gerus 3 kartus daugiau:))

Muliukės:) Kol kas dar be padažo