Niam Niam: “mulės”:)

Jau, matyt, jums visai nusibodo vis tą patį valgyt: senokai neatskleidžiau kokio stebuklingo receptėlio:))) Šįkart - “mulės”. Mes jas taip vadinam pagal prancūzišką “moules”. Lietuviškai jos tiesiog midijos. Ne tos lietuviškos ežerinės kriauklelės, bet tos truputėlį pagerintos parduotuvinės:) Nors, tiesa pasakius, Lietuvoje mes nė karto nesame jų pirkę… Paprastai parsiveždavom iš Briuselio įpakuotas vakuume, o čia jau keletą kartų pirkom tiesiai nuo žuvies prekystalio, tokias gražutes mažutes šviežutes:) Lietuvoj nepirkom, nes retai būna, o jau kai būna, tai kainuoja visai ne šveicariškai:) Kokius gerus 3 kartus daugiau:))

Muliukės:) Kol kas dar be padažo

Man taip atrodytų, kad Lietuvoje midijos vis dar priskirtinos prie daugmaž egzotiško maisto, čia – tai nieko ypatingo. Paskutinį kartą, kai buvome Prancūzijoje apsipirkt, visas Carrefour’as atrodė kaip nusiaubtas. Nebuvo beveik jokios žuvies, daržovių, vaisių, ir šiaip lentynos buvo gerokai patuštintos (čia tikriausiai dėl tos Europą skandinančios finansų krizės:)))… Bet – midijų buvo!:) Kiek nori:)) Aišku, galima daryt išvadą, kad jų niekas neperka. Bet aš geriau manysiu, kad jų būna tiek daug, kad išpirkt neįmanoma:) Kaina daugiau nei patraukli – 2,5 Eur/kg. Pigiau bet kurio grybo:))

Taigi atgal prie recepto. Iškart pasakau, kad viskas labai paprasta (ko nors sudėtingo mes beveik nedarom:))

Produktai:

• Česnakai (pora skiltelių)
• Svogūnai (koks vienas-du)
• Salierų lapai ir stiebai (toks padorus kuokštas. Jų nereiktų pamažint, nes tai skonio pagrindas)
• Konservuoti pomidorai (skardinė)
• Pomidorų pasta (galima ir nedėt, jei padažas gaunasi skanus vien su prieš tai minėtais produktais)
• Midijos (vieno kg per akis užtenka dviems žmonėms. Nebent jie be proto alkani ir aviną suvalgytų…) 
• Bulvytės fri
• Majonezas

Procesas pradedamas produktų susmulkinimu (viską supjaustom smulkiai:), mulių nuplovimu, bulvyčių fri pašovimu į orkaitę (jei kas turi, tai į fritiūrinę). Įkaitintoje keptuvėje apkepam česnakus ir svogūnus (jei spręstume tik iš aromato, į padažą galima būtų daugiau nieko nebedėt:))) Sudedam smulkintus žalius salierus. Apkepam. Sumetam konservuotus pomidorus, pakepam. Jei reikia, dedam pomidorų pastos (ne padažo!!!). Kol gaminamas padažas į puodą sudedam mules, įpilam šiek tiek vandens (praktiškai ant dugno) ir pora minučių (1-2 min) pakaitinam. Kai mulės atsivers – jos jau liuks:) Jas užpilam padažiuku, sumaišom ir finito! Iš orkaitės traukiam iškepusias bulvytes fri, ant stalo pasistatom majonezo, mulių įsidedam į dubenėlį ir niam niam:) Galima valgyti šaukštu – iš kriauklės iškrapštant minkštumą, pakabinant padažo ir užsikandant bulvytėm su majonezu. Bet kur kas smagiau minkštimą krapštyti kita tuščia kriaukle. Taip sakyčiau – autentiškiau:)))

Atkreipiu dėmesį, kad druskos nereikia dėti jokioje stadijoje. Sūrumą duoda mulių vandenėlis. Tik jo neturėtų būti per daug, nes padažas bus labai skystas ir gausit kažką panašaus į jūros gėrybių sriubą (kas irgi nėra blogai:)) O tos bulvytės, tai tikras belgiškas reikalas – čia mes ne patys sumąstėm:)) Jei nepavalgysit nuo mulių, tikrai pasisotinsit bulvytėmis:))

Kaip žinot, kad mulės dar gyvos? Jei stuktelėjus į stalą jos užsiveria – tai gyvos:)) Mulių, kurios verdant neatsivėrė, nebekankinkit..:)