Indrės pakalbėjimai

Iš pirmų lūpų: du vyrai prie bokalo alaus – ne rasistai

Lapkritis 15, 2008 · 11 Komentarai

Pritariu, Garastas+rasizmas yra labiausiai nusibodusi tema Lietuvoje po Baukutė+žindymas. Todėl aš labai trumpai, nes, mano nuomone, visus taškus ant i eilinį kartą puikiai sudėliojo Rimvydas Valatka komentare “Rasistas V.Garastas teisus, o jeigu rasistas neteisus – jį apgins rasistinė Lietuvos prokuratūra“.

Taigi aš ne apie Garastą. Aš apie Artūrą Poviliūną, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentą. Jis komentuodamas V.G. pareiškimus pasisakė taip: “Aš suprantu, kad taip galėtų kalbėti du draugai prie alaus bokalo, bet kad pačios svarbiausios mūsų sporto šakos federacijos prezidentas…” Tai va. Mano galva, tie du draugai būtų nuostabūs rasistai. Tik buitiniai. Tai koks skirtumas?… Kažkaip keistai mes smerkiam tik viešą rasizmą. Už buitinį mes nepykstam, mes jį suprantam… Akivaizdu, tas viešasis dar šiek tiek kontroliuotinas (nors ir sunkiai), va su tuo buitiniu aiškiai prasčiau…

P.S. O jei tie du draugai prie bokalo – Garastas ir Poviliūnas?… O jei Poviliūnas būtų girdėjęs Garastą su draugu prie bokalo “j..š..ius” aptarinėjant? Tai nebūtų smerkęs?…

Kategorijos: Iš pirmų lūpų

11 responses so far ↓

  • Austėja Landsbergienė // Lapkritis 15, 2008 at 1:02 am

    Įdomu, kodėl Lietuvoje taip yra? Nelabai rūpi kaip yra iš tiesų – svarbu, kad gražus fasadas. Gal tai…tokia tradicija? Dar iš tų laikų, kai negalėjai pasakyti, ką iš tiesų galvoji? O kada pasikeis mentalitetas?
    Mūsų Mortulės geriausia šiemet darželio draugė – juodaodė. Ir tai natūralu kaip nežinia, ką…Ir Augustui akis visai nekliūva. Atvirkščiai. Šiandien jis man sako: mama, ar žinai, kas buvo Liuteris Kingas? Jis kovojo, kad nebūtų tokios nesąmonės, kad juodaodžiai negalėtų sėdėti viename autobusiuke šalia ir kad visi galėtų eiti į parduotuves. Šaunuolis, ar ne? Vai-vai kaip pasididžiavau juo:))) O Vilhelmas visai neseniai pasakė: man gražesni balti žmonės. Na, dėl skonio irgi nesiginčysiu:))

  • Jurasc // Lapkritis 15, 2008 at 9:15 am

    Na as turiu siek tiek kitokia nuomone… Nezinau rasizmo kilmes, butent, kas suformuoja neigiama poziuri i “kitoki” zmogu, bet smerkti uz tai, kad galvoji kitaip… Na, nepatinka juodaodziai ir viskas. Tik va, galima ir nesakyt to garsiai. O kad nuo rytojaus prades patikt… Kazin, gal kokios “reabilitacijos” reiketu??? :)

  • Andrius // Lapkritis 15, 2008 at 7:37 pm

    Ar is tu dvieju, antrasis – as?

  • Indre Macke // Lapkritis 15, 2008 at 9:03 pm

    Gal tu pirmasis?:)

  • Indre Macke // Lapkritis 15, 2008 at 9:08 pm

    Jurgele, manau, kad toks elementarus – nepatinka juodaodziai ir viskas – ir yra elementarus rasizmas ir viskas:) Suprantu, kad zmonems gali nepatikt konkretus zmones. Nu tikrai niekas neliepia mylet visu is eiles. Bet tokia kategorija “nepatinka juodi” man nesuprantama ir nepriimtina. Nes nors ir nutylima veda prie labai rimtu pasekmiu. Nes taip gali imti ir galvoti visi (nes jei galima kazkam vienam, galima ir kitiems). Tokiu budu gali pradeti nepatikti visi azijieciai, moterys, “neteisingos” seksualines orientacijos asmenys ir pan. Apie kazkoki padoresni sugyvenima tada jau bus per velu galvot…

  • Indre Macke // Lapkritis 15, 2008 at 9:15 pm

    Austule, as ir galvoju, kada ateis tokie laikai, kai nebepagalvosi, kad tas zmogus juodas. As tai saziningai tikiu, kad taip gali buti. O cia man atrodo, kad viskas prasideda nuo tevu, darzelio ir t.t. Bet jei nei darzelyje, nei mokykloje vaikas dar nn metu Lietuvoje netures galimybes tureti juodaodi drauga, o per TV girdes dede Garasta ir n kitu dedziu (ir tetu:)) savotiskai ivardinant kitos rases asmenis (o gal jo tetis bus vienas is tu draugu prie alaus bokalo (ar mama:))), tai ilgai dar judesim link normalaus sugyvenimo. Manau, kad Lietuvoj n procentu zmoniu siaip jau savo gyvenime nera mate gyvo juodaodzio zmogaus, ir vienintelis dalykas, kuris jiems asocijuojasi su juodaodziais – tai skurdi ir purvina afrika bei amerikietiskos juodaodziu gaujos (cia is filmu:))) Tai va.

  • Ruta // Lapkritis 15, 2008 at 9:39 pm

    Indrute, o as kaip perskaitau visokias nesamones apie rasizma tai vis prisimenu kaip mes abi dar budamos visai jaunos paneles kovojom pries rasizma, :) sakydamos, kad musu vyrai bus juodaodziai :) kaip zinia taip neivyko, bet bent jau sirdimi mes juos palaikom :)
    Domiles mokyklelej buvo mokytojas juodaodis ir nezinia kodel ji pramine ji Eruciu, tai dabar visi juodaodziai vyra jai yra Eruciai :)

  • Andrius // Lapkritis 15, 2008 at 11:22 pm

    Oho, pasirodo, buvo net ir konkrečių priemonių parengta. Kita vertus, neblogas būdas yra ir susirasti kokį nors rasistą vyrą ir jį perauklėti:) Nežinau, ar svarstėt tokį variantą:):)

  • Jurasc // Lapkritis 16, 2008 at 9:35 am

    Tiek daug noriu pasakyt, kad nezinau nuo ko pradet :)
    Indrute, pasakysiu kaip buvusi “milicininke”:) Kol nerealizavai savo ketinimu, tai nusikaltimo nepadarei. Kas lemia apsisprendima elgtis vienaip, ar kitaip, tai jau kitas klausimas. Ar bausmes baime, ar “todel, kad taip turi but”, ar isitikinimai.. Va cia, manau, esme. Taigi griztant prie rasizmo, jeigu negali pasikeisti, tai geriau nutyleti, arba kaip as sau megstu sakyti: “nepatinka – atsiprasyk ir iseik!” (berods is mokykliniu laiku fraze..:) Nezinau, gal tai labiau kvepia abejingumu, nei tolerancija, bet kartais pries liaudies isminti (kuprota tik grabas istiesins) nepapusi.. Aisku, stengtis reikia:)
    Ir dar ka prisiminiau.Teko dirbti su kolege, kuri pusmeti studijavo Svedijoje. Tai man iki siol ausyse skamba jos “ten tiek daug ARABU”.. Issiaiskinti, kas cia per “tautybe” nelabai pavyko, tiesiog jie visi – arabai ir visi – blogi. Matyt ir lietuviai ispanams – “arabai”.. :) ))

  • Agnė // Lapkritis 19, 2008 at 5:24 pm

    Apie tas asociacijas, kurias formuoja filmai ir tv…

    Kai teko lankytis Maroke, pirmas dienas baisu buvo į gatvę išeiti, nes galvoj tiek visokių stereotipų buvo, kad tave apgaus, apvogs, nunuodys, sumuš… Bet po keleto dienų kažkaip apsipranti, ir žiūri, kad yra visai ne taip, kad jie – lygiai tokie pat žmonės :)

    Kai išvažiavom pirmą kartą į kelionę po JAV, aš pradžioj labai bijojau, kad už kokio kampo neiššoktų koks „kaubojus“ su šautuvu ir nepareikalautų išlipti iš automobilio, kaip minimum, palikdamas tave vieną be nieko vidury dykumos… Ryškiai per daug vesternų prisižiūrėjau savo laiku… Tai paskui toks juokas iš savęs ėmė, kai realybė pasirodė visai kitokia :) )
    Taip ir su kitais dalykais – kol pats „nepačiupinėji“, tol nesupranti, kas yra kas…

  • Indre Macke // Gruodis 2, 2008 at 10:56 pm

    As cia sau galvoju… Ar imanoma pabendravus su zmogumi neatsimint, kokios jis rases?…:) Na tiesiog, kaip po trumpo pokalbio su kuo nors tikrai neatsimeni, kuo zmogus buvo apsirenges.. Gal ir nelabai. Bet kalbantis su zmogumi, tikrai imanoma net nesusimastyt apie jo rase. Vis save gaudau, ar jau pasiekiau toki samones lygi. Dar ne… Bet stengiuosi:)

Palikti komentarą