Aš dar nepamiršau, kad rašau blogą!:)

Siaubų siaube… Nerašiau jau šimtą metų. Ir sakyčiau, nėra kuo didžiuotis. Ypač, kai paskaičiau, ką per devynias dienas nuveikė Austėja!:) Mes nuveikėm aiškiai mažiau:) O kai kuriom dienom apskritai kaip ir nieko, kas būtų verta jūsų dėmesio, nenuveikėm:) Bet gražiai ir laimingai pagyvenom:)

Šias kelias savaites savaites galima suskirstyti į keletą etapų: “su Neringa ir Herkum” ir “be interneto”. Pirmasis užtruko linksmų 10 dienų, antrasis geras tris, tokias liūdnesnes, bet už tai labai knygingas:) Daugiausiai nervų šiomis dienomis kainavo iš aplinkos patiriamas spaudimas parašyti ką nors į blogą, nes žmonės jau antrą savaitę nebeturi ką skaityt!:) Kai penktadienį kategoriškai dingo internetas kažkaip jau visai nebesmagu pasidarė:) Suprantu, kad auditorija po truputį skirstosi, bet jei jau aš grįžau, gal ir ji sugrįš:) Savo noru ir niekeno neverčiama:)

Grįžkim prie to, ką per tas dieneles išgyvenom. Briuseliniams (Neringai, Renaldui ir Herkui Mantui) pavyko išsiveržti į antrąją vietą tarp mus aplankiusiųjų ir į pirmąją tarp visų briuselinių:) Mūsų nuoširdžiausi sveikinimai!:) Tiesa, Neringai ir Herkui teko dėl mūsų paaukoti nuostabiąją Valensiją su jos net ir rudenį vasarišku oru, saule, besišypsančiais ispanais ir garuojančiom paeljom, bet suvedus visus viešnagės Ženevoje rezultatus gal taip jau blogai ir nebuvo:)) Pabuvom daug kur aplink Ženevą, nemažai kur Ženevoje, skaniai pavalgėme ir daug daug daug tiesiog gražiai pabendravome mūsų nuostabiajame Grand Lancy:) Pokalbių turinys slaptas, o visi geriausi receptai (ohoho kaip buvo skanu – įdaryti baklažanai, šokoladinis pyragas, veršienos troškinys, rizotas ir t.t.t.t.t :)) kada nors keliaus į Neringos blogą (aš tikrai šventai tikiu, kad jau labai labai greitai, ir jei ne šiemet, tai jau kitamet:)), todėl pats laikas pristatyti mano naują rubrikėlę!

BE CENZŪROS – netaisysiu nė žodelio iš to, ką mūsų svečiai nuspręs parašyti į mano blogą. Pažadu, kad tik džiaugsiuos, skaitysiu išsižiojus ir visus kitus raginsiu tai padaryti!:) Iš tikrųjų – tiek perskaitę mano rašinėlių, jūs nusipelnėte pagaliau paskaityti ką nors vertingo!:) Rubriką atidaro – tam-tararam-rararam – Neringa ir jos “Balta vėliava prieš blogo skaitytojus”. Skubu talpinti šį stačiai nuostabų tekstą ir pati šoksiu jo skaityt (norėjau būt irgi neperskaičius, kad viskas kažkaip autentiškiau atrodytų):)   

P.S. Ir toliau laukiam gerų svečių – kurie skaniai ir noriai gamina, užima mus širdžiai maloniais pokalbiais, beprotiškai džiugina mus savo vaikučiais pabiručiais, sako, kad jiems pas mus patinka, ir pažada apsilankyti dar kartelį:) Jei ne Ženevoj, tai Lietuvoj:) Kol kas labai džiaugiamės jau apsilankiusiais viešnais ir viešniom:) Siunčiam oro bučinuką Herkui, merkiam akį jo liuksiškiems tėtukams ir primenam, kad austų kilimus mūsų greitam pasisvečiavimui!:)

P.S.2. Taigi mes sveiki, gyvi ir patenkinti gyvenimu:) Margiris mokosi, Upė auga kaip ant mielių, aš gaivinu savo kūrybines galias ir bandau ką nors gero nuveikti mūsų būsimų kelionių į Italiją ir į Italiją labui:) Apie jas gal šiek tiek vėliau:)