Tuneliai, nuogos mergos ir ryžiai

Intriguojantis pavadinimas?:) Tas nuogas mergas prirašiau, kad straipsnelis būtų skaitomesnis Toks, skant, socialinis eksperimentas:) Nors šiaip jau ne be pagrindo: vos įvažiavus į Milaną, mus pasitiko tokia visai nieko sau, tik nuogoka besivoliojanti tetutė:) Nors Margiriui pasirodė, kad ji labiau gulinėja, nei voliojasi:) Apatinių reiklama. Gal ir gražu, tik vargšei vidury žiemos šaltoka turėtų būti:)

Kaip supratot – vis tik išvažiavom:) Mano paskelbtas balsavimas dėl mūsų vykimo į Veneciją gavosi išskirtinai rimtas:) 8 balsavusiųjų balsai pasidalijo beveik po lygiai ir tai mes sutraktavom, kaip vienareikšmišką visuomenės norą mus pamatyti besimaudančius Venecijoje:) Tiesiog negalim neišpildyt jūsų lūkesčių:) Prie Venecijos priartėjom 350 rimtų kilometrų. Pravažiavom 11 km ilgio tunelį po Monblanu (primenu – aukščiausiausiu Europos kalnu:) ir dar kokius 25 trumpesnius kokių 1-3 km tuneliukus:) Taigi praktiškai Alpių “viduje” mes jau pabuvojom iš esmės:)

Aplink gražumų gražuma… Iš Šveicarijos įvažiavom į Prancūziją ir dar šviesoje pravažiavom keletą “saldžių” kalnų miestelių. Į Italiją įvažiavom jau sutemus, bet viskas dar saldžiau pasirodė:) Sakyčiau, kažkas panašaus į kelionę kalėdiniu Coca-Colos sunkvežimiuku (aš per daug pasiduodu reklamai:))) Tikrai – mediniai kalnų namukai apsnigtais stogais ir šviečiančiais langais – kaip iš gražiausios pasakaitės:) Norisi išlipt ir sniegu pasimėtyt:) Atrodo, kad galėtum užeit į pirmą gryčelę ir Kaledų senelis su senele duotų šilto obuolių pyragėlio ir arbatos:))) Ryte nubustum šiltuose pataluose su vilnonėmis raštuotomis kojinėmis ir saldžiau nusižiovautum tingiai žiūrėdamas į dailiai apsnigtas kalnų viršūnes.. Vienareikšmiškai – pasaka!:)

Italijoj iškart suprasi, kad esi Italijoj:) Tik išlipk iš mašinos ir akivaizdu, kad su anglų kalba čia toli nenuvažiuosi:) Ir pamažu imi suvokti, kad tavo italų kalbos žinios kur kas potencialesnis reikalas, nei italų anglų kalba…:) Degalinės bistro sudalyvavau linksmame pokalbyje:

Aš: “One green tee and one black tee, please”

Žmogus mirksi…:)

Aš pakartoju aiškiai aiškiai kaip tik moku ir netgi pabandau išversti green į italų kalbą:)

Jis: “You want hot?”

Aš pasakau, kad hot:)

Jis: “We have only yellow tea with lemon”

Aš: “What yellow? Hot?” … Ir nuostabos pilnu balsu sakau: “Show me”

Jis parodo:) Ogi – LIPTON geltoname pokelyje!:)))) Chi chi – dar dabar rašau ir šypsausi:)

Taigi atvažiavom į Milaną, sėkmingai apsistojome viešbutyje ir išėjome švesti Upės gimtadienio:) 10 mėnesių mūsų dičkei!:) Ta proga ji įvaldė patobulintą šauniausio pasaulyje žaidimo ”KuKu” versiją: išmoko pati pasislėpti po užklotėliu ir atsidengti:)) Sakyčiau, akivaizdi branda:)

Mums besiartinant prie kavinių, keletas jų užsidarė (tikriausiai ne dėl mūsų:)) Vakarieniavom restorane. Restoranas buvo pilnas išdidžių padavėjų vyrų ir dar išdidesnių valgytojų vyrų (sąžiningai – visame restorane, neskaitant virtuvės, mes su Upe buvom vienintelės mergaitės:)) Nepaisant tos giliai išdidžios atmosferos ir paslaugumo, restoranas, kaip pastebėjo Margiris, labai jau priminė Lazdynuose esančią “Žibutę” ))

Apie maistą: nors norėjom tik šventinio deserto, susigundėm ir picuke:) Gerai, kad ėmėm vieną per pusę, nes tokią nevykusią buvo ir po pusę sunku įveikti…:) Ir apskritai – mums išpaikintiems Neringos įdarytų baklažanų, mulių ir indiškų sriubų, skaniausi, iš visko, ką valgėm, pasirodė Upės ryžiai be nieko, tik su gabalėliu sviesto:)) Sąžiningių sąžiningiausiai:) Už tikrą itališką tiramisu Margiriui skanesnis Maximos tiramisu, o man – Maximos medutis:)))) (Va tokie mes maximiniai gurmanai!:) Tiesa, Upė ryžiais nebuvo sužavėta… Pagalvojom, kad reikėjo sutikt, kai padavėjas siūlė speciailiai jai pagaminti makaronų. Tokių vaikiškų, o mes jį taip lengvabūdiškai atkalbėjom…:)

Vienu žodžiu – viskuo esam patenkinti. Džiaugiamės, kad išvažiavom, kad viskas puikiai klojasi, kad viešbučio aprašyme parašyta, kad jis netoli “La Scalos”, ir kad jame yra nemokamas bevielis internetas:) Jo ir geležinės valios dėka, jūs šiandieną nelikote nežinioje:)

P.S. Jau seniai norėjau eit miegoti, bet Margiris leido suprast, kad galėčiau ką nors ir parašyt:) Tai parašiau, kol mano mieliausioji chebrytė mano pašonėje saldžiai į ūsą pūtė:) Einu ir aš minkštas pusnis pasapnuosiu…:)