Taip jau susiklostė aplinkybės, kad šiandien galiu tik labai trumpai pamąstyt. Norėjau plačiau parašyt apie batalijas dėl Rachidos Dati, bet nėr kaip… Trumpai šnekant, kaip ir prognozavau – smerkia, kad į darbą išėjo per anksti. Būtų taip pat smerkę, jei būtų pasilikus su vaiku ir atsiribojus nuo darbo motinystės atostogų metu…
Ségolène Royal pareiškė, kad baisu, jog postas iš moters reikalauja tokių aukų. Beveik pritariu – jei nenori būt “izoliuota” nuo reikalų, turi aukot šeimą. Nes tai, ką padarė Dati, aš vadinu aukojimu. Nežinau, ar tokia auka visada būtina, bet tikriausiai. Patriarchališka visuomenė yra kur kas žiauresnis reikalas nei kartais suvokia sveikas protas. ”Berniukų žaidimai” turi tam tikras taisykles. Arba jas priimi, arba out. Anksčiau ar vėliau. Galima sakyt, kad žmonės patys pasirenka. Bet aš labiau linkus manyti, kad sprendimus daro aplinka. Ypač tokius sprendimus, kurie susiję su asmens lytimi. Dažnai konkretus asmuo gali juos tik vienaip ar kitaip įtakoti. Dažnai ir negali, nes yra priversta(s) žaisti pagal jau prieš jam atsirandant sukurtas taisykles.
Dalį gyvenimo yra priversta paaukoti dažna moteris. Visuomenė supranta, jei paaukojama karjera. Smerkia, jei dėmesiu skriaudžiama šeima. Vyrams yra kitaip. Visuomenė nesupranta, jei jie nesiekia karjeros… O pinigų uždirbimu lengvai pateisina dažnai iki minimumo sumažintą laiką, praleidžiamą su šeima… Taip ir sukasi dauguma, kaip užburtam rate. Kad ir kaip norėtųsi, kad būtų kitaip. Tiek moterims, tiek vyrams. Labai dažnai tiek vieni, tiek kiti daro ne tai ką norėtų. O galėtų būti ir kitaip.
Tai gal prie prancų žodžių galų gale:)))
- Congé (m) - atostogos, congé de maternité – motinystės atostogos
- Avoir raison – būti teisiam
- Tenter – mėginti, bandyti
- Harcélement (m) - priekabiavimas, užgauliojimas, erzinimas
- Garde des Sceaux – teisingumo ministras; sceau (m) – antspaudas
- Acharnément (m) – įtūžis, įniršis
- Avouer – pripažinti, išpažinti (e.g. nuodėmes); s’avouer – prisipažinti
- Écarter – izoliuoti, nutolti
- Étonnant – stebinantis, netikėtas, étonner – (nu)stebinti
- à peine – vos, kai tik
P.S. Nenorėjau nuskambėt labai dramatiškai. Tik šiaip pasvarstau:) Apie tendencijas. Ne apie konkrečius žmones:) Nes pavieniams gali viskas susiklostyti visai kitaip nei daugumai.
3 responses so far ↓
evadace // Sausis 13, 2009 at 1:46 pm
Visas gyvenimas – pasirinkimai.. Tada kyla klausimas – ar tai auka, jei pati renkiesi
liulia // Sausis 23, 2009 at 12:26 am
Mūsų pasirinkimas dažnai yra įtakojamas visuomenės, lyg visi privalome gyventi pagal tam tikrą šabloną. Lyg visi turime siekti vieno tikslo. Ir neduok Dieve, žengsime į šoną, viskas – nukrypimas, nurašome. Todėl manau, kad dažnai ne mes pasirenkame, o mums “diktuoja” ką pasirinkti su ryškia užuomina ką būtent.
O dėl vyrų…Jiems apskritai daug kas atleidžiama. Man anyta vis kartoja: “Taigi, jis vyras, ko iš jo norėti?” Maždaug, viskam pateisinimas yra vien dėl lyties.
Indre Macke // Vasaris 4, 2009 at 7:58 pm
Kai pasirinkimai yra tikri pasirinkimai, t.y. kai egzistuoja lygiavertės alternatyvos, tada sutinku, kad jokia auka bet koks pasirinkimas. Bet kai pasirinkimo galimybės tik “ant popieriaus”, bet ne “į rankas” kaip daugeliui moterų, tai tada vat nekas ir gaunasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje tėvams suteikiamos 2 metų vaiko priežiūros atostogos (iš tikrųjų tai mamoms, nes tėčių išeina vos 3 proc.) ir sakoma, kad tos, kurios nori, gali eit dirbt. Laisvas pasirinkimas. Mano galva, pasirinkimo nėra, nes vaiko priežiūros paslaugų tinklas yra apgailėtinos būklės ir beje vaiką nuo 1 metų į darželį užrašyti yra beveik mission-impossible. Jau nekalbu apie galimybę rinktis darželį… Tai vat tokia ta ir pasirinkimo laisvė…
Su liulia sutinku – vyrams galioja kitokie moraliniai standartai nei moterims. Su tuo aš ir stengiuosi kartais pakovot:) Ir moterų, ir vyrų labui:)