Niam Niam: bėdos salotos

Vakar artėjant vakarienei kažkaip jau buvo įsimetęs lengvas nevilties jausmas, kad nebeturim, ką padoriai pavalgyt…:) Buvo nuodugniai apžiūrėtas šaldytuvas ir duota šiek tiek laiko apmąstymams:)) Rezultatas pranoko lūkesčius ir nusipelnė plunksnos:) Labai džiaugėmės, kad kopūstų-tuno salotų liko ir pusryčiams:)

Niam Niam: Tikka Masalikė

Bruseliui panorėjus griūdama skubu rašyt tikkos masalos receptuką, kol dar vakaras neatėjo ir pardės neužsidarė:) Briuselis – tai ne ne Lietuva, čia parduotuvės savaitgaliais ilsisi, o ne žmonės tarnauja. Taigi skubu. Šiaip ir man gera proga, papildyt kulinarinį skyrelį.

Tėčio Times. 4-oji diena: apie esmę

Jau praėjo keturios dienos, o aš dar nei vieną kartą neparašiau apie esmę. Apie Špoką. Štai ir iškilo klausimas, kaip man pristatyti sūnų, kuriam jau greitai septyni mėnesiai?

Jis apvalutis, be plaukučių, tvirto kūno sudėjimo su gražiausiomis mėlynomis akutėmis. Ko gero šis aprašymas atitiktų dar ne vieną kūdikėlį, bet privalau atkreipti dėmesį: kas ką besakytų , mūsų vaikas – pats pačiausias…

Toliau būtinai skaitykite čia.

Tėčio Times: pirmosios trys dienos

3-ioji diena: Gatvės poezija

Dar viena diena, ir aš jaučiuosi kaip itin įgudęs tėvystės “atostogų” vilkas. Šiandien pamaniau pasidalinti gatvės poezija, atspindinčia žmonių nuostabą matant vyruką, ridenantį ryškiai mėlyną vežimėlį su mažu Špokučiu ant denio.

Mūsų gatvės mėsinėje
MĖSININKAS: Labas rytas, ponia! Oj, atleiskit pamačiau vežimėlį ir nutariau, kad čia moteriškė, žinot, juk taip dažniau pasitaiko.
T: Matot, pasitaiko ir kitaip.

Toliau skaityti čia.

Tėčio Times: neskaityti draudžiama kategoriškai

Mano svajonė išsipildė!:))) Nedidelė aš svajotoja, tokia, sakyčiau, labiau praktiška, bet tikrai žiauriai džiaugiuosi tuo, kad atsirado tėtis, besidžiaugiantis tėvystės atostogomis ir besidalijantis savo patirtimi bloge. Rundis rašo čia (tikriausiai kiekvieną dieną:)), o aš šia neeiline proga atidarau naują rubrikėlę “Tėčio Times” ir jūsų nepaliksiu nežinioje:)) Skaitykit, tikrai skaitykit. Kas neskaitys, tas ne vyras:)))

Lietuva Afrikoj

 

Gavau iš draugės šiek tiek spamo apie Lietuvos ir Afrikos panašumus. Kai kur pasijuokiau kai kur ne, ir būčiau jau visai tai pamiršus, jei ne Margirio iš Berno parvežta nuotrauka:) Tada vėl pasijuokėm, kad panašumai institucionalizuoti:)

Lietuvos ambasada Berne

Chebryte, baikit tų panų ieškot:)

Kažkaip, švelniai tariant, nesmagu… Visai neplanavau prisidėt prie aistros nuogumui tenkinimo:) Bet prisidėjau. Užtikrintai:) Mano įrašas apie ryžius ir pirmus įspūdžius iš Milano yra pasiekęs “kolosalaus” populiarumo aukštumas ir aš jau beveik galvoju, kad reik keist to įrašo pavadinimą, kol mano blogo neuždarė už pornografinį turinį… O tokio turinio ieškančių yra daug daug daug….:) Sakyčiau, socialinis eksperimentas yra daugiau nei pavykęs:)

Vieneri:)

Mums viskas gerai:) Is pradžių neturėjom laiko, nes slidinėjom; paskui mieliau bendravom su Austėja, Gabrieliumi, Augustu, Vilhelmu, Morta ir Gertrūda; tada užėjo tingėjimo rašyti blogą periodas (panašiai kaip tada, ka grįžti po atostogų į darbą: įkvėpimo daug, bet valios nė kvapo:); o tada Upelės dantukai, kurių vienas vis dar neišdygo ir kankina vargšiukę mūsų brangiausią vaikelę…

Bet – šiandien dideliausia šventė!!! Vieneri:)