Tėčio Times: neskaityti draudžiama kategoriškai

Mano svajonė išsipildė!:))) Nedidelė aš svajotoja, tokia, sakyčiau, labiau praktiška, bet tikrai žiauriai džiaugiuosi tuo, kad atsirado tėtis, besidžiaugiantis tėvystės atostogomis ir besidalijantis savo patirtimi bloge. Rundis rašo čia (tikriausiai kiekvieną dieną:)), o aš šia neeiline proga atidarau naują rubrikėlę “Tėčio Times” ir jūsų nepaliksiu nežinioje:)) Skaitykit, tikrai skaitykit. Kas neskaitys, tas ne vyras:)))

Atsimenat “Tėvystė veža!”?:) Oi kaip prikišau aš nagus prie šio projekto ir baisiai džiaugiuosi, nes jaučiu, kad jis daug ką pakeitė žmonių protuose. Ir nors dar ir dabar tėvystės atostogų išeina tik apie 3 procentus vyrų, kas, mano galva, yra taip mažai, kad net graudu, šis skaičius nuolat auga (tik va gerokai lėčiau nei aš norėčiau). Kodėl taip yra galima diskutuot iki nukritimo. Daugiausiai žmonių sutiks, kad tėčiams dirbti, o mamoms likti, labiau apsimoka finansiškai. Bet aš tvirtai teigiu, kad pagrindinė problema – stereotipai:  mamos – naminės, tėčiai – darbiniai. Tokiais samprotavimais vadovaujasi daugmaž visi socialiniai veikėjai: mamos, tėčiai ir plati giminė, draugai, darbdaviai ir bendradarbiai, politikai ir valstybės tarnautojai ir tiesiog žmonės. Todėl “nenormiškai”- nenormaliai pasielgti tikrai ne kiekvienas turi drąsos ir valios. O ne kiekvienas tėtis ir sugeba – iš tikrųjų tai tiesiog taip per savo gyvenimą ir negauna progos pademonstruot savo sugebėjimų.

Todėl tėčiai tėvystės atostogose yra žavūs. Jie kitokie. Kitokie vyrai, kitokie tėčiai, kitokie darbuotojai, kitokie žmonės. Nes jie turi tą unikalią galimybę išmokti mylėti ir rūpintis, jausti, išgyventi ir išgyventi emocijas, kitiems nepasiekiamas. Tokie tėčiai savo vaikams padaro gerausią gyvenimo dovaną – nenutraukiamą ir gilų, jausminį tarpusavio ryšį. Žaviuosi (bet stengiuosi neidealizuot:)). Taškas. Bet žaviuosi ir mamomis. Vienodai:) Deja, jos mūsų socialinėj realybėj nelabai ypatingos… Šiek tiek pikta ir gaila dėl, bet viskas pasikeis, nes tėčiai jau kruta:) Ir mamos irgi:)

P.S. O kai geriau pagalvoju, tai tik žingsnis į svajonės išsipildymą. Nes aš svajoju, kad tėvystės atostogos pataptų norma. Tokia pat kaip ir motinystės. Ir kad nebereikėtų kažkokių ypatingų paskatinimų, o jomis pasinaudojusių tėčių ant rankų nešiot…:)

P.S.2 Nė vienas tėtis netaps mama. Bet jie ir neturi jomis tapti. Tėtiška priežiūra tikriausiai yra kitokia. Bet ji tokia pat svarbi ir galinga. Ne viskas tėčiams sekasi, bet ir neturi. Nėra ir mamų idealių. Tos, kurios mano, kad turi priežiūros monopolį, tikrai yra toli nuo idealumo. Labai toli.