Tėčio Times: pirmosios trys dienos

3-ioji diena: Gatvės poezija

Dar viena diena, ir aš jaučiuosi kaip itin įgudęs tėvystės “atostogų” vilkas. Šiandien pamaniau pasidalinti gatvės poezija, atspindinčia žmonių nuostabą matant vyruką, ridenantį ryškiai mėlyną vežimėlį su mažu Špokučiu ant denio.

Mūsų gatvės mėsinėje
MĖSININKAS: Labas rytas, ponia! Oj, atleiskit pamačiau vežimėlį ir nutariau, kad čia moteriškė, žinot, juk taip dažniau pasitaiko.
T: Matot, pasitaiko ir kitaip.

Toliau skaityti čia.

2-oji diena: Kam reikalingos mamos?

Diena praėjo puikiai ir Špokas bei jo laimingi tėveliai jaučiasi labai gerai. Sūnus valgė, gėrė, miegojo, kakojo, žaidė, šliaužiojo, seiles varvino, maista drapstė, dar miegojo, dar kakojo ir taip toliau ir panašiai.

Tėčiui būnant vienam namuose kyla daug visokių minčių tarp padainavimų, niuniavimų, vaikiškų paurzgimų ir vaiko mylavimų. Šiandieną pagalvojau apie mamas, apie jas ir norėčiau trumpai (jei tik išeis) parašyti.

Mielos Mamos,

Nežinau kaip Jūs sugebate būti ir mamomis ir žmonomis (dažnai reiškia mama kvadratu) ir profesionaliomis darbuotojomis ir įstabiomis meilužėmis? Žengti jūsų pėdomis mums vyrams tikrai nelengva. Praėjus dviems dienoms būnant akis į aki su laimingu mažamečiu (6 1/2 mėnesio) suprantu viena, kad mano greičiai dar nevisada atitinka Mažojo poreikius.

Toliau skaityti čia.

1 – oji diena: Nėra ko bijoti

Veikėjai:
Sūnus – S, Špokas
Mama – M
Tėtė – T

Taigi prasidėjo tėvystės atostogos ir lyg iššovus lenktynių pradžią skelbiančiam pistoletui visą dieną vijomės laiką, kol galiausiai atėjo vėlus vakaras ir S jau iškeliavo į Miegonių kaimą. Tai kokia ta tėčio diena namuose be mamos?
Ko gero didžiausias dienos iššūkis buvo nugalėti tarp ausų įsitaisiusią baimę, kad S nesijaus komfortiškai, jam truks M šilumos, meilės ir labiausiai palaimingojo pienuko. Na ir ką?

Toliau skaityti čia.