Niam Niam: neeilinis obuolių pyragas

Skambutis iš Riešės privertė kosminiu greičiu griūti prie blogo, metus visus vaikų auginimo klausimus (laimei, vaikai miegojo:)), ir rašyti nuostabiausio mano valgyto obuolių pyrago receptą. Ačiū tau Oliveri, kad gimei:)

Pyragas gana paprastas ir tikrai labai skanus. Manau, kad visas stebuklas citrinų žievelėse ir imbiere, kurio mes dedam n kartų daugiau nei parašyta recepte (vieną katą tiesiog apsižioplinom ir ne tiek įdėjom, bet gavosi tikrai liuksiškai). Taigi savo nerealiais kulinariniais sugebėjimais patobulinom Oliverio receptą:)

 Trapiai tešlai reikės:

• 225 g miltų

• 140 g sviesto

 • 85 g cukraus

 • smulkiai sutarkuotos vienos citrinos žievelės

 • 2 kiaušinių trynių

 • žiupsnelio druskos

 Kadangi mums dar iki šiol paslaptis, kaip gramus paversti mililitrais, kuriuos pamatuoti mes turim kaip, tai visko dedam vadovaudamiesi sveika logika:) Kitaip tariant, beveik iš akies :)  Be to, ir tie 85 g toks, sakyčiau, juokingas matas:) Jei įdėsit kokius 93 g tikrai skoninės pyrago savybės neturėtų esmingai pasikeisti:) Tešlą ruošiam paprastai: į miltus sutarkuojam sviestą, sumetam sutarkuotą citrinos žievelę, cukrų ir druską ir viską trinam, maigom ir pan., kol viskas gerai susimaišo (ypač svarbu, kad sviestukas gabalais nebebūtų). Tada įmušam kiaušinio trynį ir šiek tiek vandens (tiek, kad tešlą suliptų į vieną gabalą). Puse tešlos išklijuojam sviestu ar aliejumi išteptą pyrago kepimo formos dugną ir kraštus (galit išsikočiot didelį lakštą ar tiesiog tešlą mažais gabalėliais klijuoti prie formos – nėra jokio skirtumo). Kitą dalį tešlos į trumpam šaldytuvą.

Per tą laiką gana stambiai prisipjaustykit obuolių (kiek negaila ir kiek tilps į forma:))) Oliveris primygtinai rekomenduoja Bramley veislės obuolius:) Mūsų praktika sako, kad puikiai tinka ir kaimiški antaniniai ar parduotuviški lenkiški:) Bet jei labiau pasitikit Oliveriu nei mumis, paieškokit Bramley veislės obuolių:))) Geriausiai, jei obuoliai rūgštesni. Visus obuolius sumeskite į keptuvę ant gabalėlio sviesto, užberkite cukrumi (geriausiai ruduoju – maždaug 3 šaukštus), sauja razinų (mes visada naudojame auksines), pusės citrinos tarkuota žievele ir imbieru (Oliveris siūlo dėti ½ šaukštelio malto imbiero, bet mes dedam kokio pusės piršto dydžio tarkuoto šviežio imbiero ir esam labai patenkinti šiuo atradimu:) Užpilkite kokį šaukštą vandens. Ir viską pakaitinkite ant silpnos ugnies kokias 5 min, kol suminkštės obuoliai (mes esam porą kartų ir pamiršę, kad kepam obuolius, bet nieko dramatiško:))) Būtų gerai, kad turėtumėte laiko obuolius atvėsinti, bet jei neturite, irgi ne drama:))

Taigi tuos pakeptus obuolius (pageidautina pravėsusius) pilame į tešla išklijuotą formą ir ant viršaus dedame likusios tešlos lakštą. Kaip taisyklė, lakšto idealiai iškočioti neįmanoma, todėl mes paprastai tiesiog gabalėliais tešlos apklijuojame visą formos viršų. Tešlos viršų reikėtų patepti kiaušiniu (bet vėlgi – esam porą kartų pamiršę – ir nieko:). Kepam maždaug 180 laipsnių orkaitėje apie 45-50 min. Bet iš tiesų, kai jau iškeps, matysis, kad iškepęs:)

Paprastai pagerintą variantą valgom su vaniliniais ledais ar plombyru, o nepagerintą tiesiog taip. Nuoširdžiai sakau – labai skanu. Ne veltui Riešė skambina ir recepto prašo:)

P.S. Įkvėpti šio pyrago neseniai virėme obuolienę su citrinų žievelėmis, imbieru ir razinomis. Skanoka:) Kitą kartą nebedėčiau razinų, bet Margiris sakė, kad ir jos visai į temą.

P.S.2 Rimute, šitą receptą keičiam į tavo varškinį:)))

P.S.3 Jeigu kam morkos labiau prie širdies nei obuoliai, tai labai labai rekomenduočiau išbandyti šį Austėjos pyragėlį. Dabar rašydama valgau ir dar noriu:)