Niam Niam: Duona. Ohoho…

Tikrąja to žodžio prasme – ohoho… Iškepė vakare, didžiulis kepalas, pusės jau nėra, Margiris paslėpė, kad visko nesuvalgytume:)

Jau seniai namuose sklandė kalbos apie duonos kepimą. Tiksliau sklandė Margirio klausimas, kada aš pradėsiu kepti duoną:) Terminas buvo nustatytas persikraustymui į naujus namus. Tai įvyko prieš pusantro mėnesio, o duonos kaip nebuvo, taip nebuvo… O klausimas, kaip sklandė, taip sklandė:) Vakar jau priėjom liepto galą, bet pabandžiau mieles ir man jos pasitikėjimo nesukėlė. Taigi reikalas nusikėlė į šiandieną – ir man trūksta žodžių apsakyt tam puikiam jausmui, kad namie pagaliau išsikepėm tikrai vykusios duonos. Po pritrenkiančios sekmės beliks imtis ruginės, nes paprastoji kvietinė, pasirodo, nėra jau tokia sudėtinga:)

Kulinarinių blogų pagalba galima surasti įvairiausių receptėlių. Pirmai, bet užtikrintai pradžiai pasirinkom šį, Kokono merginų pasiūlytą. Viską darėm tiksliai taip, kaip parašyta, nes iki eksperimentų duonos tema mums dar kelelis tolimas:) Tešla iškilo kuo puikiausiai, vaizdas orkaitėje ir iki antro aukšto atsklindantis duonos kvapas pranašavo puikią baigtį. Baigtis tokia ir įvyko:)

Rašau ir sau pavydžiu:) Ir šiaip tokia faina, ir dar duona kept moku:)) Kitaip tariant – ir graži, ir protinga:))

P.S. Rūtele, Tiramisu receptas kitą kartą:) O gal dar kitą:)

P.S.2 Ir kas būtų pagalvojęs, kad toks puikus blogas apie nieką staiga virs blogu apie maistą:) Tik nepagalvokit, kad tuo nors kiek didžiuojuos… Privaloma tvarka bent iki Kalėdų turėčiau parašyt ne tik ką nors skanaus, bet ir protingo:)