Niam Niam: kirtis pieno pramonei:)

Visa tai tikriausiai nuo ilgo sedėjimo namuose ir iš “dyko buvimo”:)) Kadangi užsiimam praktiškai tik vaikais ir maistais, tai galima daug ko prisigalvot:)) O dar šalčiai vos pakeliami, už lango pusto, parduotuvė ne arti… Jau nekalbu apie kulinarinių blogų galybę… Į kai kuriuos įlindus, valios neužtenka neišbandyt:)) Belieka tik permąstyt šaldytuvo turinį ir pirmyn:)

Per paskutinę savaitę iš esmės ėmėmės (koks žodis keistas…:)) pieno produktų. Pirma, pasigaminom naminį jogurtą. Antra, lydytą sūrelį. Šiaip tai sunku patikėt, kad ir viena ir kita yra taip paprasta… Tiesog “galva neišneša”, kaip žmonės sako:)))

Atsimenu, kai tik pradėjo rastis Lietuvoje visokie jogurtai, mama irgi namuose gamindavo.. Tiesą pasakius, skonio neatsimenu, nes, matyt, nebuvau apžavėta:) Bet jaunystė-kvailystė:) Neringos dėka, sausus pusryčius ryte pradėjau valgyti su natūraliu jogurtu. Anksčiau vis pirkdavom su kokiu nors skoniu, bet neatsimenu, kada tai paskutinį kartą buvo… Bevartydama žurnalą “Green’as”, radau naminio jogurto receptą ir mane pagavo įkvėpimas Aišku, galim čia vaidinti be galo ekologiškus ir pan. Bet iš tikrųjų tai neesam nei iki galo ekologiški, nei iki galo neekologiški:) Šiaip man labai patinka vis labiau populiarėjantis klausimas, “ar jūs ekologiški?”:))) Mane iškart užpuola linksmybė:) Ne visai mes organiški, ant vieno kito nitrato išauginti:) Bet suirsim, manau, gana ekologiškai:))

Taigi dėl ekologiško pieno jogurtui pagaminti nėjau iš proto ir tiesiog pabandžiau iš tokio, kuris buvo parduotuvėj. Man atrodo, kad svarbu, jog pienas būtų 3,5 proc. riebumo ir, pasak recepto autorių, gerai būtų nepasterizuotas. Bet nepasterizuoto pieno paieškas galima prilyginti žibučių žiemą paieškoms:) Kadangi šalta, į jas nesileidom:))

Taigi naminiam jogurtui pasigaminti jums reikės:

1 l pieno

2 šaukštų natūralaus jogurto (parduotuvinio:))

puodo, pakaitintų stiklainių, viryklės ir tikėjimo, kad tai, ką darot yra labai prasminga:)

Pieną reikia pakaitinti iki kol pradės kilti putos, ant mažos ugnies dar pora minučių pavirinti. Tuomet atvėsinti iki 40-50 laipsnių:)) Nežinot, kaip pamatuot?:)))  Kiškit pirštą (švarų:)) ir jei jau galėsit palaikyti, vadinasi, temperatūra tinkama. Į tokį pieną reikia sudėti tuos 2 šaukštus jogurto ir išmaišyti. Jei jogurtas tirštokas, iš pradžių išmaišykite mažesniame pieno kiekyje, o tada supilkite viską į puodą (taip neliks jogurto gabalėlių).. Išmaišę masę pilkite į pakaitintus stiklainius (ar šiaip kur..), uždenkite ir šiltai (pavyzdžiui, mes statom vonioj ant šildomų grindų ir dar apvyniojam šaliku) pastatykite 8 valandoms. Kol stovi nejudinkit, nežinau, kodėl, bet nejudinkit:) Kaip ir viskas…:) Tada jau galima valgyt su sausais pusryčiais, kokiom nors šaldytom uogytėm ar uogiene. Kitaip tariant, šiame etape jau pats laikas duoti valią fantazijai:))

Antras kirtis Lietuvos pieno pramonei – tai namuose pagamintas lydytas sūrelis. Norit tikėkit, norit ne – jo skonis yra nuostabus ir niekuo nenusileidžia parduotuviniam. Tiesa, vienu aspektu nusileidžia – maisto priedų skaičiumi:)) Receptą visai netyčia radau Forelle’s bloge šiuo adresu. Kaip vienas komentatorius sakė, tikras metų atradimas:) Kadangi metai dar tik prasidėjo, tikiuosi, kad tokių atradimų bus ne vienas:)

Taigi lydytam sūreliui reikės:

200-250 g varškės (man atrodo, kad mes dėjom tokią “Žemaitijos pieno”, kur pakuotėmis po kilogramą)

2 šaukštų grietinės

1 a.š. sodos (nubrauktas)

1 kiaušinio trynio

druskos (kiekis priklauso nuo to, kokia sūriamėgė/-is esate:)

Procesas tikrai labai paprastas. Varškę sumaišom su soda, vis pamaišant palaikome 10 – 15 min. (per tą laiką galit spėti pakeisti vaikui sauskelnes, išplaut vieną kitą indą, perskaityt kokį Delfio ar Austėjos blogo straipsniuką ar tiesiog pasimėgaut naminiu jogurtu:)) Matysit, kad varškėje vyksta kažkokie neaiškūs procesai:) Tuo tarpu grietinę sumaišom su kiaušinio tryniu (kuo daugiau grietinės, tuo sūrelis  bus tirštesnis), įberiam druskos.

Kai varškė jau palaikyta, dedam ją į puodą, pilam paruoštą mišinį, sumaišom. Maišydami kaitinam kaitinam ant mažos ugnelės. Negalim patikėt savo akimis, bet varškė tikrai pradeda lydytis!:)) Nors Forelle liepia užvirint ir nuimt nuo vyryklės, mes užvirint pamiršom ir nuėmėm iškart, kai išsilydė paskutinis varškės gabalėlis.. Ir nieko:) Masę supylėm į indelius. Į vieną pridėjom krapų, o kita palikom tokį natūraliai skanu:) Ir ką, praktiškai po kokios valandžikės, kai sūrelis jau visai atvėsęs, galima skanaut.

Mums gavosi puikiai. Gal čia tokia pradedančiojo sėkmė:)) Esam labai labai patenkinti. Ačiū, Forelle:) Tiesa, žmonės sako, kad galima pridėti kumpio ar dar ko. Bet mes  gal kitąkart pabandysim. Dabar svarbiausia, duoti kam nors paragaut ir pasitikrinti, ar čia ir kitiems tas sūrelis toks skanus, ar tik mums:)

Tiesa, iš likusio baltymo galit pasidaryt morengą, o iš morengo Pavlovą:) Visai kaip Beata moko:) Arba šiaip saldutį morengą pagraušit nuotaikai pasikelt:)

Gal šiam kartui ir viskas:)

P.S. Jau paspaudėt nuorodą į Forelle’s blogą? Ne???? Spauskit čia. Jei lydyto sūrelio neįkalbėjau pasigamint, tai už kokio kito receptėlio tikrai užkibsit:))

P.S.2 Sau vis bandau atsakyt į klausimą, kuo vienas parduotuvinis pienas geresnis/blogesnis už kitą… Googlas man nepadeda rasti atsakymo:)