Iš pirmų lūpų: de jure “mūsų”, de facto “vyrų”
balandžio 25, 2010
“Kokios yra mūsų pavardės?” skelbia straipsnio Delfyje antraštė. Rimtas straipsnis. Galvoju reikia pasidomėt, kokia ta mano pavardė. Maždaug antroj pastraipoj mane pagavo azartas:) Galėjau lažintis, kad iki straipsnio pabaigos taip ir nerasiu nė vieno moteriškos pavardės pavyzdžio:) O pavyzdžių tai dešimtys… Gaila, kad nebuvo su kuo susilažint, nes tikrai būčiau kokį gerą laimikį nukalus:)
Bet aišku man nėra ko nervintis. Netiesiogiai lyg ir mano pavardės klausimas paliestas – juk mano moteriška pavardė tik vedinys iš vyriškosios.. Beveik kaip Ieva iš Adomo šonkaulio:)
P.S. Galėčiau visai ir nekreipt dėmesio. Straipsnis rimtas, mokslinis. Gi apie pavardes, ne apie moteris ir vyrus. Ir šiaip istorija – mokslas rimtas. Tiesiog apie faktus. O faktai juk nebūna vyriški ir moteriški. Tiesiog vieni faktai svarbesni, kiti ne tokie svarbūs. Kam ten rūpi kotletus kepančios istorijos dalyvės ir jų pavardės. Ir jei kokiai įsižeidusiai bobai tai kliūna…
) Tai pats laikas prie vaikų ir puodų:) Kad mažiau laiko būtų galvot:)
P.S.2 Aš tik norėčiau, kad teisybės dėlei taip ir būtų rašoma: “Kokios yra vyrų pavardės?” Nors kita vertus, nebūtinai čia aš turiu norėt patapt kiekvieno “mūsų” dalimi.
balandžio 25, 2010 at 16:04
Indre, neseniai perskaičiau neblogą frazę apie -ienes – moterys pasiima ne vyro pavardę, o anytos
balandžio 25, 2010 at 16:32
Mano marti turi visus šansus tapti -iūte:)) Arba likti:))
balandžio 25, 2010 at 18:02
Powarpis – neblogai.
Išties, kada atsiras iš-tikro MOTERŲ pavardės (ne vyrų ir ne tėvų)? Gal jas jau galima pradėt kurti?
balandžio 25, 2010 at 20:08
Na įtakoti marčią kuo nors tapti ar netapti sudėtingas reikalas… Dukrą ko gero lengviau prikalbinti likti -aite ar -ūte
Bet kaip tu ir sakai, vistiek čia bus vyro pavardė, kas kad tėvo…
gegužės 21, 2010 at 06:40
Simona, va cia tai “bajeris” buvo. man dabar cia bajeriu topas apie tas anytas
gegužės 21, 2010 at 07:52
Indre, i rmane tokie dalykai labai erzina. Atrodytu, na kokia cia problema, kad vien apie vyrus kalbama. Zinoma, kad tai nera problema, jei ziuretume i sita pavieni straipsni. Bet jei paimtume ta pati Delfi kaip naujienu visuma ir paskaiciuotume, kiek vyru ir kiek moteru paminima ten. Dar “graziau” butu, jei paanalizuotume, kokiame kontekste minimos moterys, o kokiame kontekste vyrai…
Kokius signalus tokie dalykai siuncia jaunimui? Kaip toks “nebalansas” paveikia musu pasauleziura?
gegužės 16, 2011 at 13:16
Na, bet kalbant apie kilmę, tai koks skirtumas vyr ar mot pavardė, nes šaknis juk ta pati. Aišku, norėdami užtikrinti lygybę turėtų imti kaip šeimos pavardę (pvz. Petraičiai, o ne Petraitis). Bet ką jau, kad lietuvių moterys yra vyro dalis nuo senų laikų..
Aš asmeniškai būčiau už tai, kad kiekviena naujai susikūrusi šeima susikuria sau pavardę. Tada tos šeimos nariai vadinasi ta pavarde iki kol sukuria kitą šeimą ir tada jau vėl sprendžia ką daryt. Nepatinka man tas būtent vyro pavardės perėmimas.. O dar baisiau, jeigu ta pavardė kokia negraži…