Niam Niam: Duona. Ohoho…

Tikrąja to žodžio prasme – ohoho… Iškepė vakare, didžiulis kepalas, pusės jau nėra, Margiris paslėpė, kad visko nesuvalgytume:)

Niam Niam: neeilinis obuolių pyragas

Skambutis iš Riešės privertė kosminiu greičiu griūti prie blogo, metus visus vaikų auginimo klausimus (laimei, vaikai miegojo:)), ir rašyti nuostabiausio mano valgyto obuolių pyrago receptą. Ačiū tau Oliveri, kad gimei:)

Pyragas gana paprastas ir tikrai labai skanus. Manau, kad visas stebuklas citrinų žievelėse ir imbiere, kurio mes dedam n kartų daugiau nei parašyta recepte (vieną katą tiesiog apsižioplinom ir ne tiek įdėjom, bet gavosi tikrai liuksiškai). Taigi savo nerealiais kulinariniais sugebėjimais patobulinom Oliverio receptą:)

Niam Niam: dieviško skonio sugrįžimo makaronai iš šeimos knygos

Kol dar burnoj fantastiškas skonis, skubu grįžti į blogą:) Ilgai laukiau rimto postūmio ir nepraėjo nė pusė metų ir priežastis parašyti atsirado:)

Makaronai vienareikšmiškai nuostabūs. O dar nuostabiau tai, kad patiekalą sukompiliavom patys, tiesa, ne be Oliverio pagalbos, bet taip lengvai pasididžiuot jau galim:) Margiris pareiškė neatsimenąs, kada tokio dieviško skonio makaronus valgė:) Tai bus pirmas receptas mūsų šeimos receptų knygoje (duok die ne vienintelis, nes visi kiti tai buvo Oliverio:)))) Taigi trumpai drūtai.

Niam Niam: bėdos salotos

Vakar artėjant vakarienei kažkaip jau buvo įsimetęs lengvas nevilties jausmas, kad nebeturim, ką padoriai pavalgyt…:) Buvo nuodugniai apžiūrėtas šaldytuvas ir duota šiek tiek laiko apmąstymams:)) Rezultatas pranoko lūkesčius ir nusipelnė plunksnos:) Labai džiaugėmės, kad kopūstų-tuno salotų liko ir pusryčiams:)

Niam Niam: Tikka Masalikė

Bruseliui panorėjus griūdama skubu rašyt tikkos masalos receptuką, kol dar vakaras neatėjo ir pardės neužsidarė:) Briuselis – tai ne ne Lietuva, čia parduotuvės savaitgaliais ilsisi, o ne žmonės tarnauja. Taigi skubu. Šiaip ir man gera proga, papildyt kulinarinį skyrelį.

Niam Niam: arklienos troškinys a la Oli:)

Gamino Margiris, man belieka vaizdingai aprašyti:) Darė tuo metu, kai aš buvau pardžių karalienė, tai duodu vaizduotei laisvę:)

Šis patiekalas – tai sintezė dviejų dalykų. To, kad visas Carrefoure’as užverstas arkliena ir jos buvo labai įdomu paragaut (kad ir kaip būtų gaila arkliuką valgyt…). Antra, kažkada anksčiau esam darę mėgstamiausią Oliverio žmonos jautienos troškinį. Pasiskaitėm internete apie arklieną, buvo pasiūlyta su ja elgtis panašiai kaip ir su jautiena. Taigi buvo nuspręsta gaminti jautienos troškinį á la Oli, tik be jautienos:) Už tai su arkliena (skamba žiaurokai, bet buvo skanu:) Tris dienas iš eilės:)

Šiandien kašė:)

Šiandien važiuojam į Vilerbaną (Villeurbanne) . Nežinot, kas čia tokio?:) Baikit bajerius! Gi Lietuvos Ryto kova už būvį (O čia galit prancūziškai apie tą patį paskaityt:) Vakar vakare Margiris išsitraukė Lietuvos vėliavą, pakabino, kad per naktį išsilygintų:) Vienu žodžiu – didelė diena. Tikimės padaryti kokį neblogą reportažėlį blogui:)

Vėliava paruošta

Upei tai bus antros krepšinio rungtynės. Pirmą kartą buvo maždaug penkių mėnesių Siemens Arenoje. Jos brangūs tėveliai jau buvo išsigandę, kad vaikui sprogs ausų būgneliai. Bet jai toli gražu taip neatrodė. Žiopsojo net išsižiojus:) Šiandien ji jau didelė. Galės kamuolį „iš auto” padavinėt:) Ta proga 10 šios dienos žodžių apie krepšinį:

Niam Niam: “mulės”:)

Jau, matyt, jums visai nusibodo vis tą patį valgyt: senokai neatskleidžiau kokio stebuklingo receptėlio:))) Šįkart - “mulės”. Mes jas taip vadinam pagal prancūzišką “moules”. Lietuviškai jos tiesiog midijos. Ne tos lietuviškos ežerinės kriauklelės, bet tos truputėlį pagerintos parduotuvinės:) Nors, tiesa pasakius, Lietuvoje mes nė karto nesame jų pirkę… Paprastai parsiveždavom iš Briuselio įpakuotas vakuume, o čia jau keletą kartų pirkom tiesiai nuo žuvies prekystalio, tokias gražutes mažutes šviežutes:) Lietuvoj nepirkom, nes retai būna, o jau kai būna, tai kainuoja visai ne šveicariškai:) Kokius gerus 3 kartus daugiau:))

Muliukės:) Kol kas dar be padažo

“Niam Niam”: indiška moliūgų sriuba

Moliūgai – tai dar vienas produktas, su kuriuo lietuviai nežino, ką daryt. Ir aš nežinojau, kol nepradėjau virti Upei daržovienės su moliūgais ir kol Oliverio dėka (jis kaip mūsų šeimos draugas, ne kitaip:)) nepabandėm šitos moliūgų sriubelės (laksos). Šiandien gavau graudų prašymą pasakyt šitą receptą, tai ir sakau:)) Šiaip jau produktai nėra iš tų pačių paprastųjų. Kai sriubą darėm, teko ne vieną Vilniaus parduotuvę apibėgt, kad rastume, pavyzdžiui, cintrinžolės stiebelių:)) Radom, idėjom, bet tikiu, kad kai kurių produktų galima ramiai atsisakyt ir esminis skirtumas neatsiras:) Bent jau ne visai išlavintam lietuviškam-indiškam skoniui.. Vis dėl to, jei kas nuspręsit eiti iki galo – tai citrinžolė Mindaugo Maximoj:)

“Niam Niam”: trinta sriuba iš kirvio:)

Iš tikrųjų tai visai ne iš kirvio – tai vienas iš nedaugelio daiktų, kurių mes į Šveicairiją nepasiėmėm:) Sriuba iš to, ką mes radom savo šaldytuve užsilikusio. Apsipirkimas buvo jau prieš savaitę, tai suktis tenka sumaniai:) Labai kažko iš tos sriubelės nesitikėjom, bet ji garantuotai nusipelnė vietos mano bloge:) Ypač žavu, kad šį kartą jokiom knygom naudotis nereikėjo, fantazija įsijungė kuo puikiausiai:) Ji mus šiandien ir pamaitino:)

“Niam Niam”: makaronai su špinatais

Pastebėjau, kad rubrika “Apie mane”, kad ir kokia skurdi ji bebūtų, tapo populiariausia, tai reikia skubiai kažką rašyt:)) Kad būtų greičiau, tai tokia trumpą naują, bet seniai planuotą  “Niam Niam” temelę “atidarysiu”. Kai rašiau apie mūsų apsipirkimus visai savaitei, tai Rūtelė išreiškė pageidavimą sužinoti visą mūsų savaitės meniu:) Pagalvojau liuks idėja, bet taip per dvi savaites ir nekilo ranka jo surašyt… Todėl nueisiu paprastesniu keliu (bet neatsižadu ir meniu idėjos:))) ir vis karts nuo karto parašysiu mums labiausiai pasisekusių patiekalų receptus:) Gana dažnai gaminam, bet vis ką nors gana paprasto, tai ir tie receptėliai bus paprasti, bet nemaža jų dalis visai įdomūs (bent jau lietuviškai virtuvei neįprasti).