Niam Niam: bėdos salotos

Vakar artėjant vakarienei kažkaip jau buvo įsimetęs lengvas nevilties jausmas, kad nebeturim, ką padoriai pavalgyt…:) Buvo nuodugniai apžiūrėtas šaldytuvas ir duota šiek tiek laiko apmąstymams:)) Rezultatas pranoko lūkesčius ir nusipelnė plunksnos:) Labai džiaugėmės, kad kopūstų-tuno salotų liko ir pusryčiams:)

Lietuva Afrikoj

 

Gavau iš draugės šiek tiek spamo apie Lietuvos ir Afrikos panašumus. Kai kur pasijuokiau kai kur ne, ir būčiau jau visai tai pamiršus, jei ne Margirio iš Berno parvežta nuotrauka:) Tada vėl pasijuokėm, kad panašumai institucionalizuoti:)

Lietuvos ambasada Berne

Vieneri:)

Mums viskas gerai:) Is pradžių neturėjom laiko, nes slidinėjom; paskui mieliau bendravom su Austėja, Gabrieliumi, Augustu, Vilhelmu, Morta ir Gertrūda; tada užėjo tingėjimo rašyti blogą periodas (panašiai kaip tada, ka grįžti po atostogų į darbą: įkvėpimo daug, bet valios nė kvapo:); o tada Upelės dantukai, kurių vienas vis dar neišdygo ir kankina vargšiukę mūsų brangiausią vaikelę…

Bet – šiandien dideliausia šventė!!! Vieneri:)

Barbora, Barborytė, Barbytė, Barbė

Susipažinkit – mūsų Barbora. Sutrumpintai – Barbė.

Barbė

 

Riri, Fifi, Loulou:)

Chi chi chi… šiandien vėl buvome sendaikčių turguje:) Gi šeštadienis:) Iš tikrųjų, tai ėjom pirkti pirsštinių slidinėjimui. Visus tris mėnesius iki šiol turguje būdavo vyrukas su didžiule slidinėjimo inventoriaus pasiūla. Tai tikėjomės nusipirkt kokias pirštinaites, nes normaliose parduotuvėse jos kainuoja tiek, kad gaila pinigų:) Kadangi pirštinių tikrai reikia, nebuvo nei vyruko, nei slidinėjimo inventoriaus:) Bet kaip visada, buvo daug viso kito. Neatsispyrėm pagundai….

Apie bulgarus, rumunus ir slidinėjimo kelnes

 Siaubas… Jis mane ištiko vakar naktį ir šiandien ryte pakartotinai. Vakar naktį – kai nubudau kažkada, kai jau aišku buvo, kad yra labai labai vėlu, ir supratau, kad nuplaukė dienos 10 prancūziškų žodžių… Išsivaliau dantis ir šiaip ne taip užmigau.. Šiandien ryte siaubas pasikartojo. Šiek tiek lengvesne forma ir šį kartą jau sumišęs su šiokiu tokiu nusivylimu savimi ir suvokimu, kad laikytis naujametinių pažadų nėra taip paprasta, kaip jau buvo bepradedą atrodyti.

Situacija sušvelninau atsiminimais apie vakarykščius prancūzų kalbos kursus!:))) Taip, vakar pirmą kartą nuėjau į kursus. Lygis šiek tiek žemesnis, nei tas, kurį baigiau Lietuvoje, bet pagalvojau, kad taip man suteikiama proga galų gale užpildyti egzistuojančias spragas sprageles. Ir nors vakar mokėmės tai, ką aš jau senų senovėje žinau, vis tiek išgirdau dalykų, kurių per savo 5 (maždaug) mokslų metus dar nebuvau girdėjusi:) Dėl to ir galima užskaityt vietoj tų 10 vakar dienos žodžių:))) Papasakojau viską ir Margiriui, taigi ir jis nuo mokslų plano neatsilieka:)

Kašė buvo vakar, o šiandien gimė Zohra:)

Šiandien visa prancūzakalbė žiniasklaida skalambija apie tai, kad Prancūzijos teisingumo ministrė Rachida Dati vos pagimdžiusi (po penkių dienų) jau dalyvavo Ministrų Tarybos posėdyje. Į posėdį ji atvyko tiesiai iš gimdymo namų:) Nežinau, ar žavėtis, ar užjaust:) Iš tikrųjų tai užjaučiu, nes ji praranda tikrai gražias ir nepakartojamas akimirkas su savo lėlyte. Žaviuosi, nes moteris tikrai valinga. Gaila, nes, man atrodo, kad ji užburtame rate: yra smerkiama kaip ne kokia mama, kad iškart metėsi į darbus, būtų smerkiama kaip ne kokia pareigūnė, jei nebūtų to padarius… Tokia moteriška amžina dilema. Beje, neprasta intrigėlė yra ta, kad niekas nežino, kas kūdikio tėvas:) Šešėlis krenta ant buvusio Ispanijos ministro pirmininko Jose Maria Aznaro, bet yra ir kitų kandidatų:) Tik nieks nesuseka.. Nieks žvakės reikiamu momentu nepalaikė…:)

Šiandien kašė:)

Šiandien važiuojam į Vilerbaną (Villeurbanne) . Nežinot, kas čia tokio?:) Baikit bajerius! Gi Lietuvos Ryto kova už būvį (O čia galit prancūziškai apie tą patį paskaityt:) Vakar vakare Margiris išsitraukė Lietuvos vėliavą, pakabino, kad per naktį išsilygintų:) Vienu žodžiu – didelė diena. Tikimės padaryti kokį neblogą reportažėlį blogui:)

Vėliava paruošta

Upei tai bus antros krepšinio rungtynės. Pirmą kartą buvo maždaug penkių mėnesių Siemens Arenoje. Jos brangūs tėveliai jau buvo išsigandę, kad vaikui sprogs ausų būgneliai. Bet jai toli gražu taip neatrodė. Žiopsojo net išsižiojus:) Šiandien ji jau didelė. Galės kamuolį „iš auto” padavinėt:) Ta proga 10 šios dienos žodžių apie krepšinį:

Dėl pardžių aš nekalta… Kalta aplinka:)

Vakar buvau užsiplėšus parašyti straipsnelį “Mamytė – pardžių karalienė” ) Nes taip ir jaučiausi skuosdama namo po gero pusdienio, praleisto varto jimo Mekoj:) Vienžo – gražiausias metų šventes kaip žinia palydi išpardavimai, kurie tik ir bado paprastų žmogelių kaip aš akis ir sąmonę – “Soldes”, “Sale” ir t.t. Tai vat ir užbadė – vakar prisipirkau:) Tarkim to, ko reikėjo:) Na ir keletas šiaip gražių daiktų:) Ir pora batų:) Ir gražūs, ir … gražūs:) Ir, sakykim, pigiai:) Santykinai:) Santykis išvedamas lyginant su prieš tai buvusia kaina:) Tiesa, būtų sutaupyta kur kas daugiau, jei būčiau nepirkus. Bet, skant, kažkuo reikia rengtis:) Ir puoštis:)))

Griebk prancų už ragų: maisto aptarnavimas II

Kadangi pusė gyvenimo sukasi aplink valgį, o kita pusė aplink užkandžiavimą, tai reik dar pratęst virtuvės/buities temą:) Šios pamokėlės tikslas – virtuvės prietaisai, oi palengvinantys buitį:) Pavyzdžiui, indaplovė, galiu užtikrintai pasakyti, pakeitė mūsų gyvenimą:) Gal ne taip, kaip vaiko gimimas, bet netoli to:))) Kitose šeimose – indų plovimas nėra toks dramatiškas kaip pas mus:) Dažniausiai buities atžvilgiu kur kas palankiau nusiteikusių mamyčių dėka:) Pas mus nei tokios mamytės, nei tokio tėvelio nėra… Bet yra indaplovė:)) Dar jei kas indus į ją sudėtų ir išimtų…:)

Naujieji: Ženeva, Vilnius, Madridas, Londonas. Ir dovanėlė

Su Naujaisiais! Ir be mano palinkėjimų Naujiejie bus šaunūs, linksmi ir gražūs. Nesvarbu, kad krizė. Jei jos nebus galvose, nebus ir piniginėse.

Pagalvojom, kad norim šia gražia proga jums pasiūlyti ką nors gražaus…

Lėlės kaip žmonės

Čia vis iš šeštadienio blusų turgaus… Lėlės gali žavėti, gali patikti, gali stebinti, gali inspiruoti, gali kelti šiurpą, gali atstumti. Visai kaip žmonės.

P.S. Filmukas eksperimentinis. Gal kam pasirodys ir nevykęs, bet aš laiką puikiai praleidau lėles fotografuodama ir jų vaizdus dėliodama.

Plainpalais blusų turgus šeštadienį, kaip visada

Ir trečiadienį. Bet šeštadienį apsilankom dažniau. Gana dažnai. Nes mums tai patinka. Tos mielos “nieko” paieškos:)

Meškiukų kalėdos:)

Šventės nesibaigia:) Laikrodis tiksi, bet visada lieka gražūs prisiminimai, jauki nuotaika, dovanėlės ir nuotraukos:)

Batuotas Kalėdų palydovas

Tikimės, kad atsistoję nuo sotaus kalėdinio stalo, jaučiatės lygiai taip pat. Kad ir šiais metais ne tik skaniai skrandžius palepinot (ar pakankinot:)), bet ir išgyvenot kažką, ką dar ne kartą mielai prisiminsit:)

Pasijauskit, kaip pas mus svečiuose:)

Šį kartą įsiklausykit į mus supančius garsus. Kasdienius garsus. Garsus, kurie šiaip lyg ir nieko blogo, netgi, sakyčiau, kartais visai gražu. Bet gražiausia, kai neturi vaikų ar kai jie nemiega…

Agota Venecijoj

Agotėlė Venecijoj

Taip!!! Mūsų Agota apsilankė Venecijoj!:)) Ir Milane, ir Bergamo, ir Veronoj:) 4,5 dienų, daugiau nei 1200 km, daugiau nei 40 tunelių ir vienas per patį Monblaną (!), gražų gražiausi vaizdai į snieguotas kalnų viršūnes, apsnigtus pasakų namelius, nuostabius itališkus senamiesčius ir Venecijos kanalus. Keletas vargelių ir daug daug džiaugsmelių:)

Tuneliai, nuogos mergos ir ryžiai

Intriguojantis pavadinimas?:) Tas nuogas mergas prirašiau, kad straipsnelis būtų skaitomesnis Toks, skant, socialinis eksperimentas:) Nors šiaip jau ne be pagrindo: vos įvažiavus į Milaną, mus pasitiko tokia visai nieko sau, tik nuogoka besivoliojanti tetutė:) Nors Margiriui pasirodė, kad ji labiau gulinėja, nei voliojasi:) Apatinių reiklama. Gal ir gražu, tik vargšei vidury žiemos šaltoka turėtų būti:)

Venecija: būti ar nebūti?

Jau senų senovėje sugalvojome, kad gruodžio pirmąjį savaitgalį važiuosime į Veneciją, pakeliui užsukdami į Milaną ir Veroną. Ir še tau kad nori – potvynis grasina praryti Veneciją, vanduo semia butus (ne tik batus!:)), jau rytą buvo užlietos visos miesto gatvės…

Neringa BE CENZŪROS: Balta veliava prieš blogo skaitytojus

Taip, mes kalti dėl to, kad pastarasias dešimt dienu Jūs, keliskart smalsiai įbesdami nosį į šį neblogą blogelį, nieko naujo nepamatydavote ir nukabinę nosis pėdindavote kitais internetiniais klystkeliais. Mes – tai Indrės, Upės ir Margirio svečiai, juos kankinę ir jų geru besinaudoję ištisas dešimt dienų. Sąžine to nepavadinsi, alia ją matyt palietė visą suglobalėjusį pasaulį krečianti krizė. Nors, turiu pasakyti, rezultatas visai smagus, „vertas grieko“ kaip sakoma

Aš dar nepamiršau, kad rašau blogą!:)

Siaubų siaube… Nerašiau jau šimtą metų. Ir sakyčiau, nėra kuo didžiuotis. Ypač, kai paskaičiau, ką per devynias dienas nuveikė Austėja!:) Mes nuveikėm aiškiai mažiau:) O kai kuriom dienom apskritai kaip ir nieko, kas būtų verta jūsų dėmesio, nenuveikėm:) Bet gražiai ir laimingai pagyvenom:)