Mergaitės diena

spalio 11, 2012

Šiandien – spalio 11 d. – buvo Tarptautinė mergaitės diena. Mūsų keturmetė mergaitė daržely per Ryto ratą visiems papasakojo, kokia šiandien diena ir kad yra šalių, kur mergaitės negali eiti į mokyklą ir moterys negali vairuoti. Didžiuojuos ja ir jos tėčiu, kuris jai tai papasakojo…

Reklama

Do it

rugsėjo 7, 2012

Kasdienybės nuotrupėlės:) Kolega skundžiasi kitam, kad jam reikėjo vakar visą vakarą vaiką prižiūrėt (kelių mėnesių…). Kažkaip išsprūdo, kad mano vyras tris vaikus prižiūri… Kolega: “I admire what your husband does“. Ir man vėl kažkaip išsprūdo: “Don’t admire, just do it“…:) Griežtai čia, bet teisingai:)

… Nors aš irgi pasirašyčiau po kolegos žodžiais:)

Šįkart kalba apie pasakas, ne apie gyvenimą:) Bet jei ir jums kažkaip ne visiškai smagu pasakas užbaigti tuo nerealiu “susituokė ir ilgai ir laimingai gyveno“ (aišku po to, kai princesė sulaukė savo išsvajotojo), tai pasiūlymas yra toks:

“jie tapo draugais ir labiau vienas kitą pažinę, nusprendė, kad turi daug bendro. Todėl vis daugiau laiko praleisdavo kartu. Galiausiai jie nusprendė, kad nori visą gyvenimą praleisti drauge ir kartu apsigyveno“:)

Mintis būtent taip perfrazuoti – ne mano, bet man labai patinka, tai leidau sau parašyt, kad bacila pasklistų plačiau ir mes savo mažosioms mergužėlėms kažkaip realiau pasaulį vaizduotume. Pati planuoju ja vadovautis ir kitiems rekomenduoju:)

Sakyčiau, šiokia tokia mikro išeitis, kai nėra makro išeities iš “paskaitom pasaką apie princesę“:) Pastarosios būtų nieko blogo, jei nesisuktų apie “princesės gyvenimo prasmė – sulaukti princo, pabaisą paversti princu“ ar kažkaip dar panašiai.

P.S. Vis tik pagalvojau, kad tokios pasakos nebūtų nieko blogo, reikia kur kas daugiau. Tiksliau mažiau – rožinės spalvos, ryškių talijų, lūpdažio, alpimo ir t.t.

Kai tautos atstovė (ir kiti atstovai, tikriausiai) mano, kad lyčių lygybės projektai darželiuose yra “akibrokštas pamatinėms lyčių vertybėms“, man kyla klausimas, kokiai tautai ji atstovauja (nes apie kokias pamatines vertybes ji kalba, aš įtariu). Tikrai ne tai tautai, kuri mano, kad moterys gali būti tautos atstovės, o tėčiai gali būti tėvystės atostogose (kaip, beje, nutiko ir pačios Seimo narės šeimai).

Dvi priežastys, kodėl lyčių lygybės programų reikia jau darželiuose:

1. Čia vaikai išmoksta veikti tik lyčių stereotipais apibrėžtuose rėmuose.

2. Čia vaikai galėtų išmokti norėti, mokėti ir galėti daugiau nei “pritinka“ moterims ir vyrams.

Nes juk nebūtina visoms mergaitėms gailėtis, kad jos nėra princesės ant žirnio, o visiems berniukams išmokti dėmesį į save atkreipti tik jėga ir greičiu.

Tiek trumpai šį jau ir vėl lietingą rytą:) O šiaip tai ši tema neišsemiama. Rimtų argumentų, kodėl darbas darželiuose yra ne tik prasmingas, bet ir būtinas, yra masė.

Jau maždaug 150 kartų pagalvojau, kad gal jau laikas kokį laiškelį brangiems skaitytojams suraityt, bet… Vidinio kirbenimo nemažai, o jėgų nedaug:) Trys vaikai, darbai, joga, kalbų mokymasis, daugiau laiko suėda nei duoda:))

Protingi žmonės sako, kad viskas yra tik valios klausimas. Aš šiems protingiems žmonėms pritariu:) Kadangi dabar rašyti pradėjau labai spontaniškai, tai nelabai sugalvoju, kuo galėčiau pasidalinti. Bet gal pirmam kartui po grįžimo daug ir nereikia. Užteks šito: http://www.bbc.co.uk/news/uk-18629907

Straipsnelis apie kandidatę į Islandijos prezidento postą. Jai 37-eri. Ji – žymi žurnalistė, trijų vaikų mama, prezidento rinkimų kampanijoje dalyvaujanti su keturių savaičių kūdikiu. Pavyzdys to ką gali duoti tikėjimas, kad tėvystė veža. ir dar to, kokia gyvenime yra svarbi valia.

P.S. Antras ispanų įvartis! 🙂 O aš sergu už islandus:))))) T.y. už platesnę vyriškumų skalę:)

“Kokios yra mūsų pavardės?“ skelbia straipsnio Delfyje antraštė. Rimtas straipsnis. Galvoju reikia pasidomėt, kokia ta mano pavardė. Maždaug antroj pastraipoj mane pagavo azartas:) Galėjau lažintis, kad iki straipsnio pabaigos taip ir nerasiu nė vieno moteriškos pavardės pavyzdžio:) O pavyzdžių tai dešimtys… Gaila, kad nebuvo su kuo susilažint, nes tikrai būčiau kokį gerą laimikį nukalus:)

Bet aišku man nėra ko nervintis. Netiesiogiai lyg ir mano pavardės klausimas paliestas – juk mano moteriška pavardė tik vedinys iš vyriškosios.. Beveik kaip Ieva iš Adomo šonkaulio:)

P.S. Galėčiau visai ir nekreipt dėmesio. Straipsnis rimtas, mokslinis. Gi apie pavardes, ne apie moteris ir vyrus. Ir šiaip istorija – mokslas rimtas. Tiesiog apie faktus. O faktai juk nebūna vyriški ir moteriški. Tiesiog vieni faktai svarbesni, kiti ne tokie svarbūs. Kam ten rūpi kotletus kepančios istorijos dalyvės ir jų pavardės. Ir jei kokiai įsižeidusiai bobai tai kliūna… :)) Tai pats laikas prie vaikų ir puodų:) Kad mažiau laiko būtų galvot:)

P.S.2 Aš tik norėčiau, kad teisybės dėlei taip ir būtų rašoma: “Kokios yra vyrų pavardės?“ Nors kita vertus, nebūtinai čia aš turiu norėt patapt kiekvieno “mūsų“ dalimi.

Be to, teritoriją aptversime tvora ir pastatysime daug policijos pareigūnų. Kad tie… kaip juos ten… homoseksualistai neišplistų kaip koks pandeminis gripas:)…

Pandeminį gripą pridėjau aš, bet visa kita, ramindamas susirūpinusius Lazdynų gyventojus, ištarė Vilius Navickas, Europos valstybės sostinės meras. Dar pridėjo ir tai, kad asmeniškai tokiam “marširavimui gatvėmis“ jis nepritaria, pats, matyt, tikrai nedalyvaus, o ir kitiems į tai žiūrėti nerekomenduoja:) Nes jau visiems aišku, kad vaizdas bus kuo kraupiausias ir silpnų nervų žmonėms tikrai reikėtų imtis prevencinių priemonių, kad sveikata nuo vaizdų nesušlubuotų.

Skaityti pilną įrašą »